Robert Schumann: Skirtumas tarp puslapio versijų

Robert Schumann (taisyti)

21:53, 26 sausio 2015 versija

8 baitai pašalinti , prieš 7 metus

S

Atmestas 80.243.20.93 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas)

Homo ergaster

Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai

124 219

pakeitimų

21:49, 26 sausio 2015 versija (taisyti) 80.243.20.93 (Aptarimas) (→‎Biografija) Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		21:53, 26 sausio 2015 versija (taisyti) (anuliuoti) Homo ergaster (Aptarimas \| indėlis) S (Atmestas 80.243.20.93 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas)) Kitas pakeitimas →
== Biografija == Šumanas gimė [[Cvikau~~\|cvikauu~~]] mieste, [[Saksonija\|Saksonijoje]] ir buvo penktas bei paskutinis vaikas šeimoje. Jis pradėjo rašyti muziką septynerių, bet vaikystę praleido mokydamasis daugiau literatūros nei muzikos, nes jo tėvas, Augustas Šumanas (August Schumann), buvo knygų pardavėjas, leidėjas ir romanų rašytojas. Jo tėvas, kuris puoselėjo berniuko muzikinį įkvėpimą, mirė 1826, ir po to nei jo motina, nei jo globėjas nebeskatino jo karjeros muzikoje. 1828 jis mamos noru pradėjo studijuoti teisę Leipcige. Ten susipažino su pianistu Viku, kuris perkalbėjo jo mamą, kad galėtų studijuoti muziką. Būdamas 16 m. gavo dešinės rankos traumą ir pradėjo aktyviai kurti. Vedė savo mokytojo dukrą Klarą Vyk. Ši jam grodavo jo sukurtus kūrinius. Jis dirbo Leipcigo koncervatorijoje dėstytoju. Žmona jam buvo įkvėpėja. Daug dėmesio taip pat skyrė it vokalinei muzikai.R. Šumanas norėjo tapti pianistu virtuozu, tačiau po rankos traumos atsisakė šio siekio ir paniro į kūrybą bei muzikos kritiką. 1834 m. Leipcige su keliais bendraminčiais jis pradėjo leisti „Naująjį muzikos laikraštį“ (Neue Zeitung für Musik) ir vadovavo jam 10 metų. Didelę dalį straipsnių rašė pats, prisidengęs keliais – Florestano, Euzebijaus, Raro ir kt. Slapyvardžiais. Straipsniuose skelbė naujo, pažangaus meno idėjas, kovojo prieš miesčionišką, saloninį skonį, paviršutiniškumą ir konservatyvumą. Šumanas propagavo jaunų, dar nežinomų kompozitorių – Šopeno, Listo, Berliozo, Bramso – kūrybą, aukštino nepelnytai užmirštą Bacho, Bethoveno, Haidno, Mocarto, Šuberto muziką. R. Šumanas rašė įvairių žanrų muziką – dainas (virš 200), simfonijas (4), koncertus (fortepijonui, smuikui, violončelei), uvertiūras, mišias, operą ir kt., tačiau svarbiausią ir būdingiausią Šumano kūrybinio palikimo dalį sudaro fortepijoninė muzika. Daugiausia sukūrė programinių pjesių ir sujungė jas į ciklus – „Karnavalas“, „Drugeliai“, „Fantastinės pjesės“, „Vaikų scenos“ ir kt. To nedarė nei Vienos klasikai, nei Šubertas. Šiame 20-ties pjesių cikle ryškiai atsiskleidžia Šumano kompozicinės naujovės, pažiūros į meną, kūrybos idealai. Kompozitorius „Karnavalą“ pavadino „mažomis scenomis, kurių kiekviena paremta keturiomis raidėmis“. Jos sudaro žodį ~~HCSA~~ASCH – Čekijos miestelio pavadinimą. (Taip pat raidės Sch yra Šumano autografas.) Keturių garsų motyvas – la, mi bemol, do, si – tampa savotiška tema, kurios variantai skamba atskirose pjesėse ir intonaciškai jungia visą ciklą. Tai Šumano mėgstamas muzikinio plėtojimo būdas. Prasideda karnavalas. Iškilmingi fanfariniai akordai Įžangoje skelbia jo pradžią.Skamba muzika, sukasi poros. Iš minios išnyra, greitai viena kitą keičia karnavalo kaukės: Pjeras ir Arlekinas, Kolombina ir Pantalonė, drugeliai, šokančios raidės. Pasilinksminime dalyvauja ir davidsbiundleriai – Florestanas, Euzebijus, Šopenas, Paganinis, Klara Vyk.