Robert Schumann: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 4:
== Biografija ==
Šumanas gimė [[Cvikau|cvikauu]] mieste, [[Saksonija|Saksonijoje]] ir buvo penktas bei paskutinis vaikas šeimoje. Jis pradėjo rašyti muziką septynerių, bet vaikystę praleido mokydamasis daugiau literatūros nei muzikos, nes jo tėvas, Augustas Šumanas (August Schumann), buvo knygų pardavėjas, leidėjas ir romanų rašytojas. Jo tėvas, kuris puoselėjo berniuko muzikinį įkvėpimą, mirė 1826, ir po to nei jo motina, nei jo globėjas nebeskatino jo karjeros muzikoje. 1828 jis mamos noru pradėjo studijuoti teisę Leipcige. Ten susipažino su pianistu Viku, kuris perkalbėjo jo mamą, kad galėtų studijuoti muziką. Būdamas 16 m. gavo dešinės rankos traumą ir pradėjo aktyviai kurti. Vedė savo mokytojo dukrą Klarą Vyk. Ši jam grodavo jo sukurtus kūrinius. Jis dirbo Leipcigo koncervatorijoje dėstytoju. Žmona jam buvo įkvėpėja. Daug dėmesio taip pat skyrė it vokalinei muzikai.R. Šumanas norėjo tapti pianistu virtuozu, tačiau po rankos traumos atsisakė šio siekio ir paniro į kūrybą bei muzikos kritiką.
1834 m. Leipcige su keliais bendraminčiais jis pradėjo leisti „Naująjį muzikos laikraštį“ (Neue Zeitung für Musik) ir vadovavo jam 10 metų. Didelę dalį straipsnių rašė pats, prisidengęs keliais – Florestano, Euzebijaus, Raro ir kt. Slapyvardžiais. Straipsniuose skelbė naujo, pažangaus meno idėjas, kovojo prieš miesčionišką, saloninį skonį, paviršutiniškumą ir konservatyvumą. Šumanas propagavo jaunų, dar nežinomų kompozitorių – Šopeno, Listo, Berliozo, Bramso – kūrybą, aukštino nepelnytai užmirštą Bacho, Bethoveno, Haidno, Mocarto, Šuberto muziką.
Eilutė 12:
R. Šumanas rašė įvairių žanrų muziką – dainas (virš 200), simfonijas (4), koncertus (fortepijonui, smuikui, violončelei), uvertiūras, mišias, operą ir kt., tačiau svarbiausią ir būdingiausią Šumano kūrybinio palikimo dalį sudaro fortepijoninė muzika. Daugiausia sukūrė programinių pjesių ir sujungė jas į ciklus – „Karnavalas“, „Drugeliai“, „Fantastinės pjesės“, „Vaikų scenos“ ir kt. To nedarė nei Vienos klasikai, nei Šubertas.
Šiame 20-ties pjesių cikle ryškiai atsiskleidžia Šumano kompozicinės naujovės, pažiūros į meną, kūrybos idealai. Kompozitorius „Karnavalą“ pavadino „mažomis scenomis, kurių kiekviena paremta keturiomis raidėmis“. Jos sudaro žodį
Prasideda karnavalas. Iškilmingi fanfariniai akordai Įžangoje skelbia jo pradžią.Skamba muzika, sukasi poros. Iš minios išnyra, greitai viena kitą keičia karnavalo kaukės: Pjeras ir Arlekinas, Kolombina ir Pantalonė, drugeliai, šokančios raidės. Pasilinksminime dalyvauja ir davidsbiundleriai – Florestanas, Euzebijus, Šopenas, Paganinis, Klara Vyk.
| |||