Altajaus kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
Atšauktas naudotojo 212.52.53.167 (Aptarimas) darytas keitimas 4700207
S (Atšauktas naudotojo 212.52.53.167 (Aptarimas) darytas keitimas 4700207)
Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ([[Katūnės kalnagūbris|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys|Čujos]], Kurajaus ir kt.).
 
Klimatas žemyninis. [[Žiema]] šalta ir ilga. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros nuo -15° iki -28 °C priekalnėse, iki -32 °C duburiuose (dažnos temperatūrų [[inversija|inversijos]]). [[Vasara]] trumpa ir vėsi. Priekalnėse liepą būdinga 119-22 °C temperatūra, aukštikalnėse 14-16 °C. Vakariniuose ir šiaurės rytiniuose šlaituose, kuriuos pasiekia drėgnos oro masės, iškrenta iki 1200 mm kritulių per metus, tuo tarpu pietuose – vos iki 200 mm. Charakteringos kalnų audros ([[fenas|fenai]]). Altajuje žinoma ~1500 [[ledynas|ledynų]] (bendras jų plotas 900 km²).
 
Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: [[Katūnė]], [[Buchtarma]], [[Bija (upė)|Bija]], [[Čuja]]. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai – [[Markakolis]] ir [[Teleckojės ežeras]].
 
Altajuje yra ryškios vertikaliojo zoniškumo juostos. Šiaurinėse ir lasdsadsevakarinėse priekalnėse, 400–700 m aukštyje – įvairiažolės pievinės [[stepė]]s, iki 1200–1500 m aukščio – retosios [[stepė]]s. Tarp kalnų miškų (2000–2200 m), užimančių 2/3 teritorijos būdingi [[maumedis|maumedžių]] miškai. Šiaurėje tamsūs spygliuočių (daugiausia [[kedras|kedrų]]) miškai. Būdingos aukštažolės aukštikalnių pievos, su stepių intarpais. Aukštikalnių zonoje (1800–2400 m) subalpiniai krūmynai kaitaliojasi su žemomis alpinėmis pievomis. Rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose – kalnų [[tundra|tundros]]. Aukščiau uolos, akmenynai, sniegynai ir [[ledynas|ledynai]]<ref>{{GEC|22-23}}</ref>.
 
Pačios įspūdingiausios Altajaus kalnų vietos (Beluchos k., Teleckojės ež., Ukoko plynaukštė, [[Altajaus draustinis]] – viso plotas 16175 km²) įtrauktos į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą.
560

pakeitimų