Altajaus kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Geografija
No edit summary |
|||
Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ([[Katūnės kalnagūbris|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys|Čujos]], Kurajaus ir kt.).
Klimatas žemyninis. [[Žiema]] šalta ir ilga. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros nuo -15° iki -28 °C priekalnėse, iki -32 °C duburiuose (dažnos temperatūrų [[inversija|inversijos]]). [[Vasara]] trumpa ir vėsi. Priekalnėse liepą būdinga
Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: [[Katūnė]], [[Buchtarma]], [[Bija (upė)|Bija]], [[Čuja]]. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai – [[Markakolis]] ir [[Teleckojės ežeras]].
Altajuje yra ryškios vertikaliojo zoniškumo juostos. Šiaurinėse ir
Pačios įspūdingiausios Altajaus kalnų vietos (Beluchos k., Teleckojės ež., Ukoko plynaukštė, [[Altajaus draustinis]] – viso plotas 16175 km²) įtrauktos į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą.
|