Savana: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vyrauja [[Migliniai|varpinės žolės]] su pavieniais [[medis|medžiais]] ir [[krūmas|krūmais]]. Augalai prisitaikę pakelti ilgai trunkančią sausrą: [[lapas|lapai]] šiurkštūs, labai nuleisti arba virtę dygliais, medžių kamienai padengti stora žieve. Varpinės [[žolė]]s aukštos (3-5 m). Medžiai neaukšti, šakotais kamienais ir skėtiškomis lajomis (skėtinės [[akacija|akacijos]]). Kai kurie medžiai kamienuose kaupia vandenį ([[baobabas|baobabai]], [[butelinis medis|buteliniai medžiai]] ir kt.). Savanos ypač būdingos [[Afrika]]i, didelius plotus užima [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Indija|Indijoje]] ir [[Australija (žemynas)|Australijos]] tropinės platumose.

 

Tarp pusiaujo ir atogražų klimato juostų plyti subekvatorinės klimato juostos. Gamtoje irgi yra perėjimas tarp drėgnųjų pusiaujo miškų ir dykumų. Toje pereinamojoje juostoje plyti savanos. Tačiau savanos taip pat yra kelių rūšių. Yra drėgnosios savanos, sausosios savanos ir dygliuotosios savanos. Jos yra skirstomos pagal tai kiek mėnesių trunka drėgnasis ir sausasis metų laikai ir kaip jos nutolusios nuo pusiaujo.