Karaokė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Karaoke-Harbin6303733.jpg|thumb|250px|Karaokė baras]]

'''Karaokė''' ([[japonų kalba{{ja|japoniškai]]:カラオケ}}, ''kara'' – „tuščias“'tuščias', ''ōkesutora'' – „orkestras”'orkestras') yra interaktyvi [[pramoga]], kai mėgėjai dainininkai dainuoja pagal [[melodija|melodiją]] (ir/arba [[vaizdo klipas|muzikinį vaizdo įrašą]]), naudodami [[mikrofonas|mikrofoną]] ir kitą reikiamą įrangą. Paprastai karaokei pasirenkama žinoma [[pop muzika|pop]] daina be pagrindinio vokalo. Dainos žodžiai dažniausiai rodomi vaizdo ekrane - – judantys simboliai, besikeičiančios spalvos ir vaizdai padeda dainininkui.

== Istorija ==

Nuo [[1961-]]–[[1966]] metų amerikiečių televizijos kanalas [[NBC]] transliavo karaoke principu parengtas laidas „Dainuok su Miču“ („Sing''Sing along with Mitch“Mitch''). Jų metu choro atliekamų dainų žodžiai žiūrovams buvo rodomi televizoriaus ekrano apačioje.

=== 1971: vystymasis Japonijoje ===

Vis dar ginčijamasi, kas išrado žodį karaokė. Manoma, kad [[1971]] metais karaokės tipo įrangą sukūrė japonų muzikantas [[Daisuke Inoue]] Japonijos mieste [[Kobė]]je. [[XX a. 9-as dešimtmetis|XX a. 9-ame dešimtmetyje]] išpopuliarėjusi [[Japonija|Japonijoje]] karaokė pasklido po [[Rytų Azija|Rytų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]].

Muzikinės pramogos buvo įprastas dalykas japonų vakarienėse ir vakarėliuose. Japonų būgnininkas D. Inoue iš savo nuolatinių klausytojų gavo prašymą įrašyti jiems savo pasirodymus, kad šie galėtų dainuoti komandiruotėse. Pastebėjęs potencialią verslo idėją, D. Inoue pagamino garso įrašymo aparatą, kuris grojo dainą už 100-o [[jena|jenų]] monetą (~ 2,5 lito).

Užuot atidavęs savo karaokė mašinas, D. Inoue jas nuomojo, kad parduotuvės neturėtų pirkti naujų dainų. Kadangi įrašams trūko tikram pasirodymui būdingos gyvos atmosferos ir [[1980]]-aisiais dveji priešpiečiai paprastai kainuodavo 500 jenų (12,5 lito), ši pramoga buvo pripažinta madinga, bet brangia užgaida. Pradžioje karaokė aparatai buvo statomi [[restoranas|restoranuose]] ir [[viešbutis|viešbučių]] kambariuose, vėliau išpopuliarėjo specialūs kambariukai su karaokė įranga. [[2004]] metais D. Inoue buvo apdovanotas „[[Ig Nobelis|Ig Nobelio]]“ (tai tikrosios Nobelio premijos parodija) premija „už karaokė išradimą, kuriuo žmonėms pasiūlytas visiškai naująnaujas būdas, kaip išmokti toleruoti vienas kitą“.<ref name="ignobel 2004">{{cite web|url=http://improbable.com/ig/winners/#ig2004|title=The 2004 Ig Nobel Prize Winners|work=Ig Nobelio premijos laimėtojai|publisher=Paskelbė: Improbable Research|accessdate=2009-11-05}}</ref>

=== 1980-19901980–1990: karaokė patentavimas ===

D. Inoue niekada nesivargino [[patentas|patentuoti]] savo išradimo, prarasdamas progą tapti vienu turtingiausių Japonijos žmogumi. Filipinietis Roberto del Rosario, kuris išvystė „dainavimo kartu“ sistemą [[1975]] metais ir patentavo ją 9-tame dešimtmetyje, pavadinęs ją „Minus-Vienas“ („Minus-One“). Taigi jam priklauso karaokė aparato patentas. Filipiniečiai platino „Minus-Vienas“ muziką visur, kur tik patys vyko, keletas iš jų net nuvyko linksminti japonų. Japonų kompaniją teigė išradusi šią sistemą, todėl R. Del Rosario patentas buvo svarstomas teisme [[1983]] ir [[1986 ]] m., dešimtmetį po to, kai manoma, jog aparatas buvo išrastas.

=== 1990-20001990–2000 ===

Karaokė greitai išplito po likusią Azijos dalį, taip pat [[JAV|Jungtines Amerikos Valstijas]] (JAV), [[Kanada|Kanadą]], [[Australija|Australiją]] ir kitas [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] šalis. Netrukus išplito namų karaokė aparatai, bet jie nebuvo tokie populiarūs JAV ir Kanados rinkose. Kūrėjams ėmus nuogąstauti dėl šios problemos, karaokė aparatai imti pardavinėti ne vien kaip karaokė įrenginiai, bet kaip namų kino teatro sistemos, pakeliančios televizijos žiūrėjimo kokybę iki kino teatro lygio. [[Namų kinas|Namų kino]] sistema suklestėjo, praplėsdama karaokė suvokimą ir funkcijas.

Kadangi atsirado daugiau muzikos, skirtos karaokė aparatams, daugiau verslininkų įžvelgė galimą karaokė naudą ištaigingiems [[baras|barams]] ir [[naktinis klubas|naktiniams klubams]]. Tapo įprasta kiekvieną savaitės dieną baruose rengti karaokė pasirodymus naudojantis aukštos klasės garso įranga, šviesos efektais specialiai įrengtos [[šokių aikštelėseaikštelė]]se. Dainų tekstai rodomi televizorių ekranuose.

== Technika ==

Pagrindinės karaokė aparato dalys yra [[muzikos grotuvas]], [[mikrofonas|mikrofonui]] skirtas įvesties įrenginys, priemonės, pritaikytos reguliuoti grojamos muzikos toną ir garsą, ir duomenų (garso) išvesties įrenginys. Kai kurie prastos kokybės aparatai turi balso slopinimo funkciją, kuri suteikia galimybę pritildyti atlikėjo balsą dainoje, bet dažniausiai tai nėra efektyvu. Dažniausiai naudojami [[CD+G]], [[Laser Disc]], [[VCD]] ar [[DVD]] grotuvai su mikrofono įvesties įrenginiu ir garso įrašymo technika.

Daugybėje žemos kokybės sistemose integruotas karaokė režimas, kuris bando ištrinti balso takelį iš kompaktinio disko. Tai atliekama centrinio pašalinimo būdu, turint galvoje faktą, kad daugumoje dainų vokalai yra centre. Tai reiškia, kad balsas, kaip dainos dalis, turi vienodą garso intensyvumą abiejuose [[stereo]] kanaluose ir jokių fazės skirtumų. Norint gauti [[monofoninis garsas|monofoninį]] garso takelį, kairysis originalaus įrašo kanalas yra atimamas iš dešiniojo. Pagal panašų principą veikia ir „prislopinti balsus“ („mute{{en|mute vocals“vocals}}) savybė, kuri gali pritaikyti muzikos toną prie dainininko balso diapazono.

Šio metodo trūkumas atsispindi visada prastojprastoje balso šalinimo funkcijojfunkcijoje. Įprastai girdimas balso takelio [[aidas]] (dėl stereo dirbtinio graso fono uždėjimo ant balsų). Kiti instrumentai (dugnelis su stygomstygomis, bosas), kurie atsitiktinai sujungiami centre, yra ištrinami, taip šis metodas virsta ne daugiau nei įrenginio triuku. Pastaraisiais metais tobulėjo tam tikra algoritmų sistema (Fast Fourier Transform) paremtos naujos technologijos. Nors jos vis dar nėra tobulos, gaunami rezultatai paprastai yra daug geresni nei senų technologijų, nes kairės-dešinės stereo sugretinimas gali būti atliekamas individualiu dažniu.

== Karaokė kultūrose ==

[[Vaizdas:Flickr_-_Sasoriza_-_Karaoke_by_Chris_Chong.jpg|thumb|250px|Japonas už mikrofono]]

Kai kuriuose tradiciniuose [[kinų restoranas|kinų restoranuose]] yra vadinamieji „mahjong-karaokė kambariai“, kuriuose vyresnieji žaidžia kinų žaidimą [[mahjong]], kol paaugliai dainuoja karaokė. Rezultatas  – mažiau nuobodžiaujama, daugiau triukšmaujama. Triukšmo reguliavimas gali tapti problema, ypač kai karaokė įsikuria gyvenamuosiuose rajonuose.

[[Filipinai|Filipinuose]] karaokė aparatus galima nuomotis vakarėliams.

Privatūs karaokė kambariai, panašiai kaip azijietiškos „karaokė dėžės“, paplitę [[Torontas|Toronte]], [[Los Andželas|Los Andžele]] ir [[San FrancizkasFranciskas|San Franciske]].

=== Karaokė korėjiečių kultūroje ===

[[2007 ]] m. liepą [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]] išleistas įsakas, draudžiantis karaokė ir kitų panašių barų veiklą šalyje. Apsaugos Ministerijaministerija oficialiai pareiškė, kad draudimas buvo priimtas siekiant „sutriuškinti priešo intrigas ir dorai pasipriešinti tiems, kurie grasina palaikysiantis socialistinę sistemą“.<ref>{{cite news | coauthors =Reuters | title =Nation bans karaoke bars, Internet cafes? | work =naujienų tinklalapio Yahoo! straipsnis| publisher =publikuota | date =2007-07-12 | url =http://web.archive.org/web/20070716050814/http://news.yahoo.com/s/nm/20070711/od_nm/korea_north_karaoke_dc_2 | accessdate = 2009-11-05 }}</ref>

Nors karaokė yra ypač populiari [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], šalyje reiškiamas nepasitenkinimas dėl japonų muzikos ir dainų plitimo naudojant karaokė.

=== Karaokė Lietuvoje ===

Nors XXI amžiaus pradžioje karaokė jau buvo populiari visame pasaulyje, [[Lietuva|Lietuvoje]] jokios revoliucijos neįvyko. Tačiau baigiantis naujojo amžiaus pirmam dešimtmečiui ėmė aiškėti, kad lietuviai visgi dainuoja karaokė. Socialiniame tinklalapyje [[facebook]].com]] pradėti burti karaokė gerbėjai.

Karaokė gerbėjams žinomažinomas Karaokemanija„Karaokemanija“ vardas, kuris gyvuoja septynerius metus. Ši žmonių komanda organizuoja oficialų Lietuvos karaokė čempionatą. Karaokemanija„Karaokemanija“ nuo [[2002]] metų išleido virš 15 lietuviškų karaokė DVD, tarp kurių itin populiarūs „Metas pramogauti“ ir „Metas pramogauti 2”, „Mūsų jaunystės dainos“, „Žilvinas Žvagulis  – geriausios dainos karaokė“ ir „Irena Starošaitė  – geriausios dainos karaokė“, „Būk žvaigžde“ ir t. t.

Karaokė Lietuvoje dainuojama namuose, renginiuose, baruose ir kitose pasilinksminimo įstaigose. Televizija „Interaktyvi GALA“ siūlo karaokė paslaugas savo vartotojams.

== Karaokė gamybos metodai ==

Kadangi karaokė yra labai populiarus Azijoje, tai dauguma atlikėjų išplatina karaokė garso takelius, vos tik pasirodžius pačioms dainoms.

Europoje ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] dainų autoriai beveik niekada nekuria karaokė garso takelių, jie yra perrašomi kitų muzikantų. Didžiausia pasaulio karaokė garso takelių kūrėja, amerikiečių kompanija „Blank Productions“ (įkurta 1986) išleidžia nuo 40 iki 60 įrašų per mėnesį, įtraukdami į savo 25, 000 kūrinių biblioteką, kuri turi gamintojų licenziją. Karaokė kompanijos, tokios kaip „Stingray Digital“ ir „Chartbuster“, pasirenka populiarias dainas ir CD+G formatu išleidžia [[garso takelis|garso takelius]] su dainų tekstais.

== Pasaulio rekordai ==

Suomijoje [[2006 ]] m. [[gegužės 26]] d., grupei „[[Lordi]]“ laimėjus [[Eurovizija 2006|„Eurovizijos“ dainų konkursą]], daugiau nei 80 000 žmonių vienu metu dainavo karaokė pagal dainą „Hard Rock Hallelujah“.

[[KLR|Kinijos Liaudies Respublikoje]] užfiksuotas ilgiausiai besitęsiantis karaokė. Žmonės pamainomis dainavo 456 valandas dvi minutes ir penkias sekundes. Rekordas įvykdytas [[2009 ]] m. [[vasario 20 ]]– [[kovo 11]] dienomis.

== Išnašos ==

* [http://web.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=1101054 Lietuvos naujienų agentūra ELTA - – straipsnis „Veidaknygėje“ atsirado lietuviškas puslapis karaokė gerbėjams“]

* [http://www.encyclopedia.com/doc/1O76-karaoke.html/ Internetinė enciklopedija - – encyclopedia.com (anglų k.)]