Perlas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 68 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q43436 (translate me)
Eilutė 20:
 
== Perlų rūšys ==
Pagal kilmę perlai skirstomi į 4 pagrindines grupes: natūralūs, kultivuoti, iš dalies kultivuoti (''Mabe'') ir dirbtiniai (perlų imitacija). Kadangi jų struktūra skiriasi, natūralius ir kultivuotus perlus visada galima atskirti peršvietus [[Rentgeno aparatas|Rentgeno spinduliais]]. Kultivuotų perlų pjūvyje nesimato koncentrinių sluoksnių, būdingų natūraliems perlams. Be to , grūdelissėklelė kultivuoto perlo centre būna apvalus, kadangi perlų augintojai nori išauginti tobulai apvalius, taigi ir brangesnius perlus, todėl augimą sužadinantis „inkliuzas“ nušlifuojamas. Tuo tarpu natūralaus perlo centras būna netaisyklingos formos.
 
'''Natūralūs perlai''' susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi. Vidutiniškai tik vienas moliuskas iš kelių šimtų išaugina perlą, kai kada „saugodamas“ savo lobį iki 50 metų. Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės.
Eilutė 37:
Iki XX amžiaus pradžios pagrindinis perlų gavybos būdas buvo nardymas ir rinkimas nuo dugno. Nardytojai atlupdavo kriaukles nuo dugno, iškeldavo į paviršių, kur jas atidarydavo ir ieškodavo perlų. Tonoje laimikio būdavo aptinkama vidutiniškai trys – keturi perlai.
 
Japonijoje, [[Honšiu|Honšiū]] saloje, perlus rinkdavo moterys (vadinamos ''ama''). Šiuo rizikingu darbu jos pelnė visuomenėje ypatingą padėtį, netgi galėjo pasirinkti sau vyrą. Amos tradiciškai perduodavo savo profesiją dukterims. Apsiginklavusios vien peiliu, jos nerdavo į 20-30 m. gylį. Manoma, kad Ise įlankoje dirbdavo iki 7000 amų. Ištobulinus perlų auginimo technologijas, ši profesija tapo mažai reikalinga, ir šiais laikais tai daugiau turistams skirta pramoga. Amos ne tik ieško perlų, bet ir renka jūros augalus, omarus.
 
Šiais laikai didžiuma perlų auginama vadinamosiose perlų fermose, įterpus perlo branduolį (nušlifuotą perlamutro trupinėlį) į [[Jūrinė perluotė|perluotės]] kriauklę. Šį procesą sukūrė japonai Tatsuhei Mise Tokishi Nishikawa ir vėliau patobulino Kokichi Mikimoto, užpatentavęs išradimą 1916 metais. Pagal šį metodą vieno moliusko mantijos gabalėlis implantuojamas į kitos perluotės [[Lytinė liauka|gonadas]] ir pradeda veikti kaip perlo augimo [[katalizatorius]].