Leon Battista Alberti: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Biografija: +img |
|||
Eilutė 40:
Po Bruneleskio mirties 1446 m. Albertis tapo pirmaujančiu renesanso epochos architektu Italijoje. 1446 m. jo draugas Tommaso Parentucelli tapo popiežiumi [[Mikalojus V|Mikalojumi V]] ir priėmė Albertį į architektūros patarėjo postą restauracijos klausimais. 1450 m. [[Riminis|Riminio]] valdytojas [[Sigismondo Malatesta]] dalyvavo iškilmėse Romoje ir sutiko Albertį. Riminyje architektas Matteo de’ Pasti dirbo ties šventykla, skirta įamžinti Malatestos žygius, bei tapti pomirtine jo koplyčia. Albertis sukritikavo Matteo de’ Pasti projektus ir Malatesta pakvietė jį suplanuoti koplyčios eksterjerą. Projektai buvo sustabdyti 1461 m., kai Sigismondo Malatesta susipyko su popiežiumi ir pastarasis jį ekskomunikavo. 1454-1470 m. laikotarpyje Albertis kūrė Florencijos [[Santa Maria Novella]] bažnyčios fasadą. Projektą finansavo Giovanni Rucellai. Šiame fasade Albertis taikė geometrinius ir matematinius principus, kuriuos jau anksčiau buvo apibrėžęs Bruneleskis. [[Santa Maria Novella]] fasado dizainas tapo prototipu vėlesnės baroko stiliaus [[Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia|Švč. Jėzaus Vardo bažnyčios]] fasado projektui. Giovanni Rucellai Alberčiui užsakė sukurti Ručelajų rūmus Florencijoje (pradėti 1453 m.). Šių rūmų projektui buvo panaudotas [[Michelozzo]] kurtų [[Medičių rūmai|Medičių rūmų]] pavyzdys. Pastato struktūra imituoja [[Romos Koliziejus|Romos Koliziejaus]] principus, kai vis aukštesni architektūriniai elementai yra vis lengvesni. Tai buvo pirmas toks statinys Italijoje nuo Sen. Romos laikų.
1460 m. Albertis pradėjo kurti Mantujos Šv. Sebastijono bažnyčią (XX a. pradžioje pertvarkyta į karo [[memorialas|memorialą]]). Ši bažnyčia tapo pirmąja renesanso bažnyčia, kurioje buvo panaudotas graikiškojo kryžiaus išplanavimas su aukštutine ir žemutine bažnyčios dalimis. 1470 m. Albertis pradėjo projektuoti Šv. Andriaus (''Sant’ Andrea'') bažnyčią Mantujoje Ludoviko Gonzagos užsakymu. Albertis pats statybose nedalyvavo. Leonas Batista Albertis mirė 1472 m. balandžio 25 d. Romoje. Palaidotas [[Šv. Kryžiaus bazilika|Šv. Kryžiaus bazilikoje]] Florencijoje. Gyvenimo metu Albertis buvo vienu gerbiamiausių Italijos humanistų, dažnai laiką leido Florencijos, Urbino, Feraros ir Riminio miestuose, kurių įtakingos valdančios giminės buvo tapusios jo draugais. Svarbiausiu Alberčio indėliu į Vakarų kultūros istoriją laikomas 1452 m. dešimties knygų traktatas ''De re aedificatoria'' („Apie statinių meną“), kuris tapo pamatiniu renesanso architektūros vadovu ir jame yra anksčiausias išsamus renesanso epochos [[antika|antikinės]] architektūros taisyklių aprašymas. Alberčio idėjos paveikė daugelį vėlesnių renesanso asmenybių, tarp kurių [[Leonardas da Vinčis]] ir [[Mikelandželas]]. [[File:Alberti_-_De_re_aedificatoria,_1541.djvu|thumb|page=7|''De re aedificatoria'']]
== Darbų galerija ==
| |||
