Miškų nykimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 24:
Bendros didelių miško plotų sunaikinimo pasekmės – [[Natūrali aplinka|aplinkos]] ir [[bioįvairovė]]s nykimas. [[Trečiasis pasaulis#Besivystančios šalys|Besivystančiose šalyse]], kur neretai miškų kirtimas yra viena iš pagrindinių [[ekonomika|ekonomikos]] varomųjų jėgų, masiškas miškų nykimas daro įtaką [[klimatas|klimatui]] ir [[geografija]]i. Miškų nykimas kaip problema pasireiškia nevykdant miško atželdinimo, tačiau ir su atželdinimu galimas žymus neigiamas poveikis [[bioįvairovė|bioįvairovei]].
Manoma, kad miškų nykimas sukelia [[CO2|CO<sub>2</sub>]] koncentracijos didėjimą [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferoje]], nes didžioji dalis iš miškų ekosistemos išimamos anglies natūralių ir pramonių procesų pabaigoje tampa CO<sub>2</sub>. Tai didina [[šiltnamio efektas|šiltnamio efektą]]. Nepriklausomai nuo naujos panaudojimo paskirties, sunaikinto miško plotas talpina kur kas mažiau organinės anglies atsargų; pvz., [[žemdirbystė|žemdirbystei]] naudojamas plotas sulaiko tik 5 % anglies, lyginant su vidutiniu suaugusiu mišku. Manoma, kad su miškų nykimu susiję apie 20 % visų pasaulinių CO<sub>2</sub> emisijų.<ref>''Do Trees Grow on Money?: The Implications of Deforestation Research for Policies to Promote REDD''. CIFOR, 2007, p. 1</ref> Siekiant jas sumažinti, nuo 2005 m. vyksta diskusijos dėl miškų nykimo mažinimo priemonių įtraukimo į būsimą [[Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija|Bendrosios klimato kaitos konvencijos]] protokolą, įsigaliosiantį 2020 m. pasibaigus [[Kioto protokolas|Kioto protokolui]]. Pagrindinis su tuo susijęs mechanizmas, kurį siekiama įgyvendinti, yra [[
== Susiję straipsniai ==
| |||