Pamarių kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
| spalva = LightSteelBlue
| Dalis =
| Prieš tai = Narvos kultūra
| Po to = Lužitėnų kultūra
| PradžiosMet= 40002700 m. pr. m. e.
| PabaigosMet=1600 m. pr. m. e.
| Vaizdas =
| Aprašymas =
| Vieta = šiaurės [[Lenkija]], [[Kaliningrado sritis]], vakarų [[Lietuva]]
| Vieta =
| Regionas = [[Baltijos jūra|Baltijos]] pajūris – nuo Gdansko įlankos iki Ventos upės.
| Gyvenvietės=
Eilutė 18:
| Wiki =
}}
'''Pamarių kultūra''', arba '''Žucevo kultūra''' ({{pl|Kultura rzucewska}}) – [[Neolitas|neolito amžiaus]] archeologinė kultūra, maždaug [[4000 m. pr. m. e.]] – [[1600 m. pr. m. e.]] paplitusi Baltijos pajūryje nuo Gdansko įlankos iki Ventos upės<ref>Lietuvos archeologija II tomas. Ankstyvasis metalų laikotarpis. A. Girininkas 2013</ref>. IlgąSusidarė laikąmaišantis Pamariųvietinei (Rzucevo)[[Narvos kultūra]]i buvosu laikoma didžiulio į rytų Pabaltįjį atnešto „superetnoso” –ateiviais [[virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] sudėtine daliminešėjais.
 
Viena svarbiausių archeologinių vietovių – [[Šventosios senovės gyvenvietė]].
 
== Charakteristika ==
Pamarių kultūros gyventojams svarbus ir reikšmingas gamybinio ūkio plėtros veiksnys buvo gintaro rinkimas, apdorojimas ir mainai, o ūkininkavimo pagrindą sudarė žvejyba – medžioklė, antrame etape pradėjo auginti javus ir gyvulius. Taip pat palaikė ryšius su [[šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės – duobelinės keramikos kultūros]] bendruomenėmis.
 
Viena svarbiausių archeologinių vietovių – [[Šventosios senovės gyvenvietė]].
 
Ilgą laiką Pamarių (Rzucevo) kultūra buvo laikoma ankstyviausia žinoma [[baltų kalbos|baltų kalbomis]] kalbančia kultūra, iš kurios ilgainiui išsivystė [[vakarų baltai]]. Šiuo metu šia hipoteze yra abejojama.
 
Pamarių kultūrą išstūmė indoeuropietiška [[Lužitėnų kultūra]], susiformavusi į rytus ir pietus nuo jos.
== Šaltiniai ==
{{ref}}