Naujamiesčio seniūnija (Vilnius): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz1969 (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Arz1969 (aptarimas | indėlis)
Eilutė 28:
 
== Istorija ==
[[File:Vilna.jpg|thumb|[[Gedimino prospektas]] 1912 m.]]
Naujamiestis, priešingai nei sako jo pavadinimas, iš tiesų – vienas seniausių Vilniaus rajonų. [[1860]] m. nutiesus Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, sparčiai vystėsi Naujamiesčio rajonas. Susisiekti su geležinkeliu buvo tiesiamos naujos Aleksandro (dab. Algirdo), Orenburgo (dab. Vytenio), Tambovo (dab. A. Vivulskio) gatvės.
 
Kol nebuvo naujų gatvių, svarbiausia Naujamiesčio arterija buvo dabartinė Naugarduko gatvė. Egzistavusi jau [[XIX]] a.]] pr. kaip pašto kelias iš [[Trakai|Trakų]], nuo [[1860]] m. archyviniuose dokumentuose vadinama Novogorodskaja gatve, t. y. Naujamiesčio g. Taip ją turėtų vadinti ir šiandien, tačiau dėl tarpukariu įsivėlusios klaidos, pavadinimą verčiant į lenkų kalbą buvo pavadinta Novogrodska – Naugarduko gatve.
 
Su [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]] gatvė ir jos apylinkės buvo vadinamos Pohuliankos priemiesčiu. Naujamiestis nuo seno garsėjo Gedimino prospektu, Lukiškių aikšte, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, Operos ir baleto teatru ir kt. vietovėmis bei istorinėmis vertybėmis.
 
[[1875]] m. buvo sudarytas naujas perspektyvinis miesto plėtros planas. Naujamiestis šiame plane suskirstytas stačiakampiais kvartalais, vietoje buvusių gatvelių ir keliukų suplanuotos tiesios gatvės. Šis planas su nedideliais pakeitimais buvo įgyvendintas. Dabartinė Naujamiesčio gatvių sistema suformuota laikantis 1875 m. plano. Atsirado Mindaugo, Švitrigailos, Vytenio, T. Ševčenkos, Kauno, Panerių, Šaltinių, Aguonų gatvės. XIX a. pab. Naujamiestyje vyko intensyvios statybos. Kaip ir visame Vilniuje, čia pradėti statyti daugiaaukščiai mūriniai pastatai. Daugelį statomų namų suprojektavo architektai V. Gorskis, A. Polozovas, A. Mikulskis, K. Maciulevičius, A. Prozorovas.
[[File:Vilniaus geležinkelio stotis apie 1870-1880.jpg|thumb|Vilniaus geležinkelio stoties statybos (apie 1870-1880 m.)]]
[[XIX a.]] pab. Naujamiestyje vyko intensyvios statybos. Kilo mediniai ir mūriniai pastatai. [[1840]]-[[1870]] m. vyko masiškas [[Vienuolynas|vienuolynų]], bažnyčių perdirbinėjimas. [[Cerkvė]]mis paverstos šios bažnyčios: Švč. Trejybės ([[1821]] m.), vizitiečių Švč. Jėzaus širdies ([[1865]] m.)
 
Žymiausias ankstyvojo laikotarpio statinys – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Vilniaus geležinkelio stoties]] rūmai (apie [[1861]]-[[1862]] m.).
XIX a.pab. Naujamiestyje vyko intensyvios statybos. Kilo mediniai ir mūriniai pastatai. [[1840]]-[[1870]] m. vyko masiškas [[Vienuolynas|vienuolynų]], bažnyčių perdirbinėjimas. [[Cerkvė]]mis paverstos šios bažnyčios: Švč. Trejybės ([[1821]] m.), vizitiečių Švč. Jėzaus širdies ([[1865]] m.)
 
Pirmieji dideli [[Vie6butisViešbutis|viešbučiai]] pastatyti apie 1870 m. Pirmąjį viešbutį 1893-1895 m. pastatė architektas T. Rostvorovskis kartu su A. Liubanskiu. Tai buvo „Jurgio viešbutis“ (Gedimino pr. 20). Vilniuje buvo paplitę mediniai [[paviljonas|paviljonai]], būdingi XIX a.
Žymiausias ankstyvojo laikotarpio statinys – [[Vilniaus geležinkelio stotis|geležinkelio stoties]] rūmai (apie [[1861]]-[[1862]] m.).
 
Pirmieji dideli [[Vie6butis|viešbučiai]] pastatyti apie 1870 m. Pirmąjį viešbutį 1893-1895 m. pastatė architektas T. Rostvorovskis kartu su A. Liubanskiu. Tai buvo „Jurgio viešbutis“ (Gedimino pr. 20). Vilniuje buvo paplitę mediniai [[paviljonas|paviljonai]], būdingi XIX a.
 
XIX a. antroje pusėje pramonės įmonės kūrėsi įvairiose Vilniaus vietose. Pramonės pastatus projektavo žinomi architektai – I. Levickis, N. Čaginas, A. Polozovas.
[[File:National Library in Vilnius.jpg|thumb|Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]]
 
Knygoje „Vilnius 1900-2005: naujosios architektūros gidas“ paminėti žymesni namai:
*Pamėnkalnio g. 7/8 – buvęs kino teatras „Pergalė“. Jis pastatytas dar prieš garsųjį [[1955]] m. įsakymą „Dėl nesaikingumų pašalinimo statyboje ir architektūroje“, todėl gausiai išdekoruotas [[neoklasicizmas|neoklacistinėmis]] detalėmis;
*Gedimino pr. 51 – [[Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]]. Pastatas buvo suprojektuotas [[1953]] m.;
*Gynėjų g. 6 – [[Lietuvos Aukščiausias Teismas]];
*A. Goštauto g. 8 – Miestų statybos projektavimo instituto rūmai;
*Naugarduko g. 7 – bendrojo lavinimo mokykla. Ši mokykla skirta 1500 mokinių, pirmoji sovietmetyje pastatyta pagal individualų projektą;
eilutė 55 ⟶ 56:
 
V. Girininkėnies knygoje „Vilniaus kapinės“ plačiau aprašomos ir [[Evangelikai|evangelikų]] kapinės, kurios buvo Pylimo gatvėje, priešais evangelikų reformatų bažnyčią, [[Sovietmetis|sovietmečiu]] tapusia kino teatru „Kronika“. Bažnyčia veikė iki [[1940]] m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ji vėl grąžinta tikintiesiems.
[[File:Green bridge in Vilnius (8175891214).jpg|thumb|Žaliasis tiltas žiemą.]]
 
Šalia [[+aliasisVilniaus žaliasis tiltas|Žaliojo tilto]] yra didingas [[Nacionalinio operos ir baleto teatras|Nacionalinio operos ir baleto teatro]] pastatas (archit. [[Nijolė Bučiūtė]], inž. [[Kiprijonas Strimaitis]]). 1974 m. pastatyti nauji operos ir teatro rūmai, nuo [[1998]] m. vadinami Nacionaliniu operos ir baleto teatru.
[[File:OskierkiPalac3.JPG|thumb|Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus]]
 
Veikia keli muziejai:
*[[Gaono žydų muziejus]] (Naugarduko g. 10/2);
eilutė 73 ⟶ 74:
Naujamiestyje gausu paminklų žymiems žmonėms, memorialinių lentų, istorinių paminklų.
 
=== Seniūnai ===
{{expand}}
* [[Algimantas Vakarinas]] [[1997]]–[[1999]] m.