Naujamiesčio seniūnija (Vilnius): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Arz1969 (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Seniūnija
|vardas = Naujamiesčio
| vaizdas = Vilnius skyline Naujamiestis.jpg
| vaizdo plotis = 350
| vaizdo info = Naujamiesčio stogai
|sav = [[Vilniaus miesto savivaldybė]]
|centras = [[Vilnius]]
Eilutė 26:
 
'''Naujamiesčio seniūnija''' yra [[Vilnius|Vilniaus]] miesto centre, į vakarus nuo [[Senamiesčio seniūnija|Senamiesčio seniūnijos]], kairiajame [[Neris (upė)|Neries]] krante. Yra [[Lukiškių aikštė]], [[Tauro kalnas]], daug ambasadų, konsulatų, naktinių klubų, barų, jaunimo susibūrimo vietų.
[[Vaizdas:Vilnius skyline Naujamiestis.jpg|center|thumb|400 px|Naujamiesčio stogai]]
 
== Istorija ==
Naujamiestis, priešingai nei sako jo pavadinimas, iš tiesų – vienas seniausių Vilniaus rajonų. [[1860]] m. nutiesus Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, sparčiai vystėsi Naujamiesčio rajonas. Susisiekti su geležinkeliu buvo tiesiamos naujos Aleksandro (dab. Algirdo), Orenburgo (dab. Vytenio), Tambovo (dab. A. Vivulskio) gatvės.
 
Kol nebuvo naujų gatvių, svarbiausia Naujamiesčio arterija buvo dabartinė Naugarduko gatvė. Egzistavusi jau [[XIX]] a. pr. kaip pašto kelias iš [[Trakai|Trakų]], nuo [[1860]] m. archyviniuose dokumentuose vadinama Novogorodskaja gatve, t. y. Naujamiesčio g. Taip ją turėtų vadinti ir šiandien, tačiau dėl tarpukariu įsivėlusios klaidos, pavadinimą verčiant į lenkų kalbą buvo pavadinta Novogrodska – Naugarduko gatve.
=== Seniūnai ===
 
Su [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]] gatvė ir jos apylinkės buvo vadinamos Pohuliankos priemiesčiu. Naujamiestis nuo seno garsėjo Gedimino prospektu, Lukiškių aikšte, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, Operos ir baleto teatru ir kt. vietovėmis bei istorinėmis vertybėmis.
 
[[1875]] m. buvo sudarytas naujas perspektyvinis miesto plėtros planas. Naujamiestis šiame plane suskirstytas stačiakampiais kvartalais, vietoje buvusių gatvelių ir keliukų suplanuotos tiesios gatvės. Šis planas su nedideliais pakeitimais buvo įgyvendintas. Dabartinė Naujamiesčio gatvių sistema suformuota laikantis 1875 m. plano. Atsirado Mindaugo, Švitrigailos, Vytenio, T. Ševčenkos, Kauno, Panerių, Šaltinių, Aguonų gatvės. XIX a. pab. Naujamiestyje vyko intensyvios statybos. Kaip ir visame Vilniuje, čia pradėti statyti daugiaaukščiai mūriniai pastatai. Daugelį statomų namų suprojektavo architektai V. Gorskis, A. Polozovas, A. Mikulskis, K. Maciulevičius, A. Prozorovas.
 
XIX a.pab. Naujamiestyje vyko intensyvios statybos. Kilo mediniai ir mūriniai pastatai. [[1840]]-[[1870]] m. vyko masiškas [[Vienuolynas|vienuolynų]], bažnyčių perdirbinėjimas. [[Cerkvė]]mis paverstos šios bažnyčios: Švč. Trejybės ([[1821]] m.), vizitiečių Švč. Jėzaus širdies ([[1865]] m.)
 
Žymiausias ankstyvojo laikotarpio statinys – [[Vilniaus geležinkelio stotis|geležinkelio stoties]] rūmai (apie [[1861]]-[[1862]] m.).
 
Pirmieji dideli [[Vie6butis|viešbučiai]] pastatyti apie 1870 m. Pirmąjį viešbutį 1893-1895 m. pastatė architektas T. Rostvorovskis kartu su A. Liubanskiu. Tai buvo „Jurgio viešbutis“ (Gedimino pr. 20). Vilniuje buvo paplitę mediniai [[paviljonas|paviljonai]], būdingi XIX a.
 
XIX a. antroje pusėje pramonės įmonės kūrėsi įvairiose Vilniaus vietose. Pramonės pastatus projektavo žinomi architektai – I. Levickis, N. Čaginas, A. Polozovas.
 
Knygoje „Vilnius 1900-2005: naujosios architektūros gidas“ paminėti žymesni namai:
*Pamėnkalnio g. 7/8 – buvęs kino teatras „Pergalė“. Jis pastatytas dar prieš garsųjį [[1955]] m. įsakymą „Dėl nesaikingumų pašalinimo statyboje ir architektūroje“, todėl gausiai išdekoruotas [[neoklasicizmas|neoklacistinėmis]] detalėmis;
*Gedimino pr. 51 – [[Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]]. Pastatas buvo suprojektuotas [[1953]] m.;
*Gynėjų g. 6 – [[Lietuvos Aukščiausias Teismas];
*A. Goštauto g. 8 – Miestų statybos projektavimo instituto rūmai;
*Naugarduko g. 7 – bendrojo lavinimo mokykla. Ši mokykla skirta 1500 mokinių, pirmoji sovietmetyje pastatyta pagal individualų projektą;
*V. Mykolaičio-Putino g. 5 – buvę Profsąjungų kultūros rūmai;
*Pylimo g. 17 – buvęs kino teatras „Lietuva“ [33, H3];
*Vytenio g. 9/25 – verslo kompleksas „Centrum“.
 
V. Girininkėnies knygoje „Vilniaus kapinės“ plačiau aprašomos ir [[Evangelikai|evangelikų]] kapinės, kurios buvo Pylimo gatvėje, priešais evangelikų reformatų bažnyčią, [[Sovietmetis|sovietmečiu]] tapusia kino teatru „Kronika“. Bažnyčia veikė iki [[1940]] m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ji vėl grąžinta tikintiesiems.
 
Šalia [[+aliasis tiltas|Žaliojo tilto]] yra didingas [[Nacionalinio operos ir baleto teatras|Nacionalinio operos ir baleto teatro]] pastatas (archit. [[Nijolė Bučiūtė]], inž. [[Kiprijonas Strimaitis]]). 1974 m. pastatyti nauji operos ir teatro rūmai, nuo [[1998]] m. vadinami Nacionaliniu operos ir baleto teatru.
 
Veikia keli muziejai:
*[[Gaono žydų muziejus]] (Naugarduko g. 10/2);
*[[Lietuvos geležinkelių muziejus]] (Mindaugo g. 5);
*[[Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus]] (Vilniaus g. 41);
*[[Mineralų muziejus]] (T. Ševčenkos g. 13);
*Dainininkės [[Beatričė Grincevičiūtė|Beatričės Grincevičiūtės]] butas-muziejus (A. Vienuolio g. 12);
*[[Vytauto Kasiulio dailės muziejus]] – Lietuvos dailės muziejaus padalinys (A. Goštauto g. 1);
*Rašytojo [[Vincas Krėvė-Mickevičius|Vinco Krėvės-Mickevičiaus]] muziejus (Tauro g. 10-1);
*Rašytojo [[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]] muziejus (Tauro g. 10);
*Kompozitoriaus [[Stasys Vainiūnas|Stasio Vainiūno]] namai muziejus (A. Goštauto g. 2-41);
*[[Venclovų namai]] – muziejus ([[Antanas Venclova|Antano]] ir [[Tomas Venclova|Tomo Veclovos]]) (Pamėnkalnio g. 34)
*Savotiškas muziejus yra žymaus prancūzų rašytojo Romeno Gari ([[Romain Gary]]) [[kavinė]] (J. Basanavičiaus g. 16/5). Jos sienas puošia dokumentinės nuotraukos.
 
Naujamiestyje gausu paminklų žymiems žmonėms, memorialinių lentų, istorinių paminklų.
 
=== Seniūnai ===
{{expand}}
* [[Algimantas Vakarinas]] [[1997]]–[[1999]] m.
 
==Pagrindinės funkcijos==
*tvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenis;
*išduoti leidimus prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose,
*šaukti seniūnijos gyventojų sueigas, rengti jų susitikimus su Savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais bei tarnautojais;
*remti visuomeninių organizacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldos reikalų tvarkymu;
*pagal savo kompetenciją priimti ir nagrinėti gyventojų ir įmonių, įstaigų, organizacijų prašymus, skundus bei siūlymus;
*išduoti seniūnijos teritorijos gyventojams pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą;
*nustatyta tvarka išduoti pažymas Psichikos sveikatos centrui dėl ginklo įsigijimo (laikymo);
*derinti kasinėjimų vietas, sklypų ribas, dirbti šių objektų priėmimo komisijose, pasirašyti baigtų statybų aktus ir pažymas.
== Nuorodos ==
* {{GSSRI|3|549|Новый-городъ}}