Moldavijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 53:
Didžiausio išsiplėtimo laikais ji apėmė teritorijas dabartinėje rytų [[Rumunija|Rumunijoje]] ([[Moldova (regionas)|Moldovos regionas]]), beveik visą [[Moldavija|Moldaviją]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] [[Odesos sritis|Odesos srities]] vakarinę dalį ([[Besarabija]]) bei Ukrainos [[Černovcų sritis|Černovcų sritį]] ([[Bukovina]]). Jos valdytas regionas bendrai vadinamas '''Moldova''' (plačiaja prasme).
== Įkūrimas ==
Būsimosios Moldovos kunigaikštystės teritorijos paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą sudarė rytinę [[Dakija|Dakijos]] dalį ir buvo apgyvendinta [[dakai|dakų]] genčių. Po to, kai II a. [[dakų karalystė|Dakų karalystę]] nukariavo [[Romos imperija]], teritorija liko praktiškai nekontroliuojama. Iki pat XIV a. čia nesusikūrė pastovesnis politinis vienetas, o regionas tapo klajoklių tautų migracijos kelyje. Svarbesnės etninės grupės, kontroliavusios regioną šiuo permainingu laikotarpiu buvo [[gotai]], [[hunai]], [[herulai]], [[avarai]], [[tivercai]], [[pečenegai]], [[Antroji Bulgarijos imperija]].
XII a. viduryje kontrolę regione perėmė provoslaviška [[Haličo kunigaikštystė]], kurioje šios teritorijos buvo vadinamos terminu '''Berladė''' (''Берладь''). Jau tuo metu regione buvo nemažai miestų: slavų šaltiniuose minimi [[Birladas (miestas)|Birladas]] (''Берладд''), [[Dniestro Bilhorodas]] (''Білгород''), [[Jasai (Rumunija)|Jasai]] (''Яський торг на Пруті''), [[Sučava]] (''Сучава''), [[Siretas]] (''Серет''), [[Galacis]] (''Малий Галич'') ir kt. Vienas Haličo giminės kunigaikštis - [[Ivanas Rostislavičius]] net buvo suformavęs atskirą feodalinę valdą,priklausomą nuo Haličo.
| |||