16:41, 1 gruodžio 2014 versija taisyti Submixster (aptarimas \| indėlis) 9 336 keitimai S →‎Apie paveikslą ← Prieš tai darytas keitimas		16:35, 14 sausio 2015 versija taisyti anuliuoti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 303 keitimai S robotas: Automatinis teksto keitimas (-m. pr. Kr. +m. pr. m. e. & -a. pr. Kr. +a. pr. m. e.) Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: == Apie paveikslą == Paveikslas paremtas graikų rašytojo [[Ktesijus\|Ktesijaus]] (IV a. pr. Krm. e.) pasakojimu veikale „''Persika''“. Veikalas neišliko, žinomas iš nuorašų, citatų. Anot Ktesijaus, [[Sardanapalas]] buvo paskutinis [[Asirija\|Asirijos]] karalius, [[Semiramidė]]s palikuonis. Tai buvo tironas, atsidavęs žemiškiesiems malonumams, prieš kurį sukilo jo paties valdiniai. Sukilėliai apsupo Sardanapalo rūmus Ninevijoje. Karalius pasirinko savižudybę, bet prieš tai liepė rūmų tarnams ir eunuchams sunaikinti visą savo turtą ir išžudyti suguloves. Asirijos kronikose neminimas toks karalius Sardanapalas, kuris turėjo gyventi VII a. pr. Krm. e. Ši istorija laikoma [[fikcija\|fikcine]], nors gal ir atliepia kai kuriuos to meto Asirijos politinius įvykius. Tuo metu, kai Delakrua tapė pagal šį siužetą, nebuvo patvirtintų duomenų, rodančių istorijos prasimanėliškumą, todėl paveikslas priskiriamas istoriniam žanrui. Tiesioginiu paveikslo įkvėpimo šaltiniu yra anglų poeto [[Baironas\|Bairono]] drama „Sardanapalas“, išleista 1821 m. Joje Sardanapalas vaizduojamas apsuptas sukilėlių savo rūmuose ir, nenorėdamas pasiduoti, įsakęs save, savo konkubinę Myrą ir visą turtą tarnams padegti. Delakrua paveiksle siužeto dramatiškumas dar labiau sustiprintas: paveiksle vaizduojamas keleto Sardanapalo sugulovių nužudymas. Nužudomi taip pat mėgstamiausi karaliaus žirgai ir šunys. Pats [[karalius]] vaizduojamas gulintis baltais drabužiais milžiniškoje kraujo spalvos audinio prabangioje lovoje, abejingas viskam, kas vyksta aplinkui. Jo konkubinė Myra yra prie karaliaus kojų. Brangenybės pabirusios aplinkui. Paveikslo sceną supa degančių, rūkstančių rūmų ir miesto detalės. Tarp paveikslo įkvėpimo šaltinių: antikinio rašytojo Diodoro Siciliečio raštai, [[Victor Hugo\|Viktoro Hugo]] ir Rosinio kūriniai, etruskų skulptūros, persų miniatiūros, indiški kostiumai.<ref>[http://www.louvre.fr/en/oeuvre-notices/death-sardanapalus Luvro muziejus]</ref> Paveikslo moteriškų figūrų vaizdavimas atliepia [[Rubensas\|Rubenso]] ir [[Koredžas\|Koredžo]] kūrybą, scenos kompozicijoje galima įžvelgti [[Théodore Géricault\|Teodoro Žeriko]], [[Antoine-Jean Gros\|Antuano Žano Gro]], [[Pierre-Narcisse Guérin\|Pjero Gereno]] ir [[Tintoretas\|Tintoreto]] scenų dinamiškumą. Tarp Sardanapalo figūros įkvėpimo šaltinių − [[Heraklitas]] [[Rafaelis\|Rafaelio]] freskoje „[[Atėnų mokykla]]“, [[Mikelandželas\|Mikelandželo]] skulptūra, Rembranto Jeremijo figūra paveiksle „Jeruzalės sunaikinimas“.

Sardanapalo mirtis: Skirtumas tarp puslapio versijų