Embriogenezė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Įdėjau daugiau informacijos, kuri galbūt padės kitiems žmonėms.
S Atmestas 78.63.209.78 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Legobot keitimas)
Eilutė 3:
Gyvūnų atveju po skilimo susiformuoja [[blastulė]]. Priklausomai nuo gyvūno tipo, blastulė gali būti pilnavidurė ar tuščiavidurė, apvali ar plokščia. Iš blastulės gastruliacijos metu išsivysto [[gastrulė]], turinti gemalinius lapelius - [[ektoderma|ektodermą]], [[mezoderma|mezodermą]] ([[pintys]] ir [[duobagyviai]] jos neturi) ir [[entoderma|entodermą]]. Po to vyksta organogenezė, kurios metu susiformuoja organai. [[Stuburiniai|Stuburinių]] atveju organogenezė prasideda neuruliacija, kurios metu susiformuoja nervinė plokštelė, o iš jos - nervinis vamzdelis.
{{Commons|Category:Embryology|no=T}}
 
'''Embriogenezė''' (gemalo vystymasis) apima laikotarpį nuo apvaisinimo iki pat gimimo. Apie 7- 8 d. Po apvaisinimo blastocistos embrioblaste susidaro mažas plyšys. Jam didėjant, susiformuoja amniono ertmė. Jos dugne
esančios pirminės ląstelės sudaro pirminę ektodermą- epiblastą. Po epiblastu
esančios kubinės ląstelės sudaro hipoblastą. Taip susidaro pirminiai gemaliniai
lapeliai ir dvilapė blastocista. Apie 11 parą atsiranda užgemalinė mezoderma,
iš kurios susidaro užgemalinė mezenchima, kuri gaubia amnioną ir trynio maišą.
Iš vidaus jį dengia trofoblastas ir pripildyta blastocistos ertmė. Taigi po 2-jų sav. 
gemalą sudaro trofoblastas, užgemalinė mezenchima, amnionas, trynio
maišas. Ten, kur trynio maišo ir amniono sienelės liečiasi yra gemalinis
diskas- vasiaus kūno užuomazga. Likusi blastocistos medžiaga formuojasi ir
sudaro vaisiaus plėves. Baigiantis 2 sav. Ant gemalinio disko paviršiaus formuojasi pirmykštė linija ir
pirmykštis mazgas. Vėliau pirmykštė linija pakinta į pirmykštę vagą, o
pirmykštis mazgas- į pirmykštę duobę. Visi šie pakitimai susiję su epiblasto
ląstelių invaginacija ir su gemalinės mezodermos, tai yra mezoblasto ,
susidarymu. Invaginacijos metu susidaro naujas ląstelės sluoksnis- embriono
endoderma. Vadinasi, epiblastas yra šaltinis, iš kurio vystosi gemalinė
ektoderma, gemalinė mezoderma ir gemalinė endoderma. Baigiantis gastruliacijai,
epiblasto ląstelės kartu su amnioblastais iškloja amniono ertmę, o endodermio
ląstelės kartu su endodermine membrana- trynio maišo. Pirmykščio mazgo
priekyje, įsimaunant epiblasto ląstelėms ir slenkant joms po ektoderma,
susidaro chordos atauga.
 
'''Ektodermos diferenciacija''' 
Amebiškai judant, daugėjant ir susitelkiant gemalinių lapelių ląstelėms,
formuojasi audinių, organų užuomazgos (blastenos). Gemalo dalių, audinių ir
organų formavimasis yra determinuotas- nulemta formavimosi kryptis.
Formuodamiesi audiniai, organai auga ir diferencijuoja. Jų augimas susijęs su
ląstelių didėjimu. Diferencijacijos metu vienarūšės ląstelės įgyja savitų
struktūrinių ir funkcinių bruožų. Kai formuojasi mezoderma ir stuburo styga,
ima storėti vidurinė ektodermos dalis, esanti pirmykščio mazgo srityje.
Ektodermos ląstelės šioje vietoje yra aukštesnės ir formuoja nervinę plokštelę-
ankstyviausią CNS užuomazgą. Susidaro nervinės klostės, o tarp jų vagos.
Nervinėms klostėms suartėjus ir suaugus sudaro nervinis vamzdis. Susiformavusio
nervinio vamzdžio kaukolinėje dalyje atsiranda pūslelės, iš kurių susiformuoja
galvos smegenys. Nervinės skiauterės audinį sudarančios ektodermos ląstelės,
aktyviai judėdamos ir vešėdamos, įsitraukia į mezenchima ir formuoja nugaros
smegenų mazgus, autonominius mazgus, dalį galvinių nervų mazgų, pigmentines
odos ląsteles, antinksčių šerdį, galvos ektomezenchimą ir jos darinius.
 
'''Endodermos diferenciacija '''formuojasi virkštelė. Priekinės žarnos šonuose
atsiranda penki poriniai endoderminiai ryklės maišeliai. Ektodermines vagas
skirianti mezenchima formuoja žiaunų lankus. Uodeginiame gemalo gale iš trynio
maišo susidaro endoderminė išauga- alantojis. Endodermos epitelis iškloja
kvėpavimo takus, sudaro skydinės liaukos, prieskydinių liaukų parenchimą,
formuoja kasą, kepenis, gomurio migdolus, užkrūčio liauką, iškloja šlapimo
pūslę, vidurinę ausį.
 
'''Mezodermos diferenciacija''' yra paašinė, tarpinė ir šoninė mezodermos. 3
sav. pradžioje paašinė mezoderma skyla į skiltis. Galvos srityje ne visiškai
sergmentuota paašinė mezoderma sudaro somitomerus, iš kurių atsiranda galvos
mezoderminės kilmės mezenchima. Nuo pakaušio srities prasideda segmentuota
dalis, sudaryta iš somitų. Pirmoji pora somitų atsiranda 20- ą dieną. Kasdien po 3 somitus;  42- 44 poros. Somitai egzistuoja trumpai.
Priekinėje ir vidurinėje somito dalyse ląstelės įgyja verpstės formą, turi
ataugų ir judėdamos iš somito užpildo tarpus apie stuburo stygą ir nervinį vamzdį.
Tai susidaro ašinė mezenchima (sklerotomas), iš kurios formuojasi stuburo
griaučiai. Kitos somitų ląstelės grupuojasi 
sluoksniai, kurių išorinės- dermatomas, o vidinės- miotomas. Dermatomo
ląstelės veša, juda po ektodermą ir sudaro nugarinės liemens pusės jungiamąjį
odos audinį. Miotomo ląstelės visrta mioblastais, kurie formuoja griaučių
raumenis. Somatinės mezodermos ląstelės, esančios po ektoderma, vėliau virsta
mezenchimos ląstelėmis. Iš jų formuojasi kūno šonų ir pilvinių dalių odos
jungiamasis audinys ir galūnių griaučių užuomazga. Vidurių mezodermoje,
supančioje trynio maišą, mezodermos ląstelės dalijasi į angioblastus, iš kurių
susidaro kraujo ląstelės ir kraujagyslių endotelis. Vidurių mezodermoje
formuojasi  vidaus organų raumenys ir
jungiamasis audinys. Galvoje  mezenchima
formuojasi iš nervinės skiauterės ir 4 priekinių somitomerų. Iš galvos mezenchimos
(mezektoderma) formuojasi smegenų dangalai, jungiamasis audinys, raumenys ir
galvos kaulai. Iš tarpinės mezodermos formuojasi nefrotomai, o iš jų inkstai ir
lytiniai takai. Tokiu būdu iš mezodermos formuojasi atramos organai (kaulai,
kremzlės, sausgyslės), ruožuotieji ir neruožuotieji raumenys, kraujas ir
kraujagyslės, insktai, lytinės liaukos, antinksčių žievė, blužnis. 
 
[[Kategorija:Embriologija]]