Smolensko kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
nėra keitimo aprašymo
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 45:
|valdovas2 = Jurijus Sviatoslavičius
}}
'''Smolensko kunigaikštystė''' ({{ru|Смоленское княжество}}, [[baltarusių kalba]]: ''Смаленскае княства'') – [[Rusia|Rusios]] [[Rusios kunigaikštystės|kunigaikštystė]], gyvavusi [[XI amžius|XI]]-[[XVI amžius|
== Teritorija ==
Eilutė 57:
Po Jaroslavo mirties 1054 m. Smolenską paveldėjo Viačeslavas, tačiau šiam netrukus mirus, Smolenskas neteko savarankiškumo, ir čia valdė įvairios [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] linijos, daugiausia [[Monomachovičiai]]. Tik [[Kijevo kunigaikštystė|Kijevą]] valdant [[Mstislavas Didysis|Mstislavui Didžiajam]], 1127 m. į Smolenską paskirtas jo sūnus [[Rostislavas Mstislavičius|Rostislavas]] sustiprino savo kunigaikštystę ir įkūrė joje vietinę dinastinę liniją - '''Rostislavičius'''. Tai pradėjo Smolensko aukso amžių.
Rostislavičiai aktyviai dalyvavo Rusios kunigaikštysčių tarpusavio karuose ir plėtė savo įtaką. Jiems ne tik pavyko praplėsti savo teritorijas, bet ir XIII a. įsigalėti Kijeve, Galicijoje, rengti karo žygius prieš [[Kryžiuočiai|Kryžiuočius]] vakaruose bei [[pavolgio finai|čiudus]] rytuose. Smolenskas vykdė intensyvią prekybą per [[Ryga|Rygos]] miestą, eksportuodamas [[Vaškas|vašką]], [[Medus|medų]] ir
1222 m. pasinaudodamas gretimos Polocko kunigaikštystės nusilpimu, Smolensko kunigaikštis [[Mstislavas Davidovičius]] įvedė čia savo armiją ir užėmė sostą. Taip jis tikėjosi sustabdyti kryžiuožių ir [[Lietuvos kunigaikštystė]]s agresiją į senrusių žemes. Tačiau jau kitais metais (1223 m.) jungtinė armija pralaimėjo lemtingą [[Kalkos mūšis|Kalkos mūšį]] pietuose prieš [[Mongolų imperija|mongolus]]. Tokiu būdu Smolenskas liko įspraustas tarp dviejų tuometinių galių - mongolų rytuose ir lietuvių vakaruose. Prie sudėtingos politinės situacijos prisidėjo 1230 m. įvykęs žemės drebėjimas, vėliau prasidėjęs [[badas]] ir [[maras]].
Mirus Mstislavui, 1232 m. valdžią užgrobė buvęs jo vietininkas Polocke Sviatoslavas. Kunigaikštystėje įtaką išplėsti siekė Lietuva, tačiau su [[Vladimiro kunigaikštystė]]s pagalba Smolenskui pavyko išsaugoti dalinę nepriklausomybę, tiesa, mokant duoklę [[Aukso orda]]i. Tiesa, silpstanti kunigaikštystė nebesulaikė skilimo, ir nuo jos per XIII a. II pusę atsiskyrė smulkesnės kunigaikštystės, tokios kaip [[Viazmos kunigaikštystė|Viazma]], [[Možaisko kunigaikštystė|Možaiskas]], [[Dorogobužo kunigaikštystė|Dorogobužas]], [[Selechovo kunigaikštystė|Selechovas]], [[Fomino-Berezujaus kunigaikštystė|Fominas-Berezujus]] ir kt.
1340 m. Smolensko kunigaikštis sudarė sąjunga su [[Gediminas|Gediminu]] ir atsisakė mokėti duoklę Aukso ordai. Už tai susilaukė karinės ekspedicijos iš totorių. Smolenskiečiai ir toliau buvo suspausti
1386 m. galiausiai [[Skirgaila]] sumušė Smolensko pulkus prie Vichrės upės ir pradėjo įtakoti kunigaikščių politiką. 1395 m. [[Vytautas]] paėmė Smolensko miestą, įkalino tuometinį kunigaikštį ir čia pasodino vietininkus. Taip Smolensko žemė prijungta prie [[LDK]]. 1404 m. čia įkurta [[Smolensko vietininkija]]. 1508 m. ji tapo [[Smolensko vaivadija]].
| |||