|
[[Pastatas|Pastatai]] pagal energetinį naudingumą skirstomi į devynias klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. A klasės pastatams reikalingos šiluminės energijos sąnaudos yra pačios mažiausios. B ir C klasės pasižymi mažomis energijos sąnaudomis ir atitinka galiojančių normų reikalavimus. D, E, F ir G klasės pasižymi pačiu didžiausiu energijos sunaudojimu.
== Teisinis reglamentavimas ==
Nuo [[2013]] m. sausio 9 d. [[Lietuva|Lietuvoje]] įsigaliojus naujiems Statybos įstatymo pakeitimams, pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus naujų pastatų ar jų dalių [[statyba|statybą]], rekonstravimą, atnaujinimą ar kapitalinį [[remontas|remontą]], kai jų rekonstravimo, atnaujinimo ar kapitalinio [[remontas|remonto]], kuriais atkuriamos ar pagerinamos [[pastatas|pastato]] atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. [[pastatas|pastato]] vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Ši nuostata taikoma ir parduodant ar išnuomojant pastatus bei (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Energinio naudingumo sertifikavimas privalomas didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Taip pat pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo [[2015]] m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.
== Sąlygos ==
|
