Briuselio sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Šalys buvo susirūpinusios ne tik išorinės karinės agresijos galimybe (vienas iš sutarties tikslų buvo „imtis visų reikalingų veiksmų, jei Vokietija atnaujintų agresyvią politiką“), bet ir ekonominio bei socialinio žlugimo valstybių viduje perspektyvomis. Nepaisant to, sutarties pagrindas buvo karinio bendradarbiavimo reglamentavimas. Pagal 4-ąjį straipsnį, jei būtų užpulta viena iš sutarties šalių, kitos turėtų suteikti jai visą įmanomą karinę ir kitokią pagalbą bei paramą. Sutartis turi galioti 50 metų.<ref>http://www.pugaciauskas.lt/study/ei.html</ref>
Sutartis įkūrė vadinamąją [[Vakarų Europos Sąjunga|Vakarų Sąjungą]] ir tai tapo pirmuoju žingsniu [[NATO|Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO)]] įkūrimo link. Briuselio sutartimi buvo sukurtos politinės struktūros ir įsteigtas karinis komitetas, suvaidinę svarbų vaidmenį derybose dėl NATO įkūrimo.
Kai 1954 m. prie Briuselio sutarties buvo pakviestos prisijungti Vokietija ir Italija, teko keisti nuostatą, jog vienas sutarties tikslų yra, kad valstybės imtųsi visų reikalingų priemonių, Vokietijai atnaujinus agresyvią politiką. Dabar buvo suformuluotas naujas tikslas — siekti Europos vienybės ir skatinti progresyvią jos integraciją.
1954 m. spalį prisijungus Vokietijai ir Italijai, Vakarų Sąjunga buvo pervadinta ir tapo [[Vakarų Europos Sąjunga]].
== Reikšmė ==
| |||