Kreivoji pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kreivasis kalnas (aukštis – 163,6 m) yra į rytus nuo Pilies kalno, [[Vilnia|Vilnios]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. [[1988]]-[[1989]] m. ir [[1991]] m. archeologas [[Vytautas Daugudis]] prie Trijų Kryžių ištyrė 317 m² plotą, rado 3 laikotarpių medinių gynybinių sienų liekanas, brūkšniuotos ir žiestos keramikos. Ankstyviausia gynybinė siena, datuojama I tūkstantmečio pradžia, buvo 2 m pločio, sudaryta iš sukaltų 15–20 cm skersmens [[Rąstas|rąstų]], tarpas tarp jų išklotas 10–15 cm skersmens rąsteliais ir užpildytas smulkiais akmenimis. Apie II tūkstantmečio pradžią aikštelės kraštas buvo užpiltas smėlinga žeme, o ant šios žemės paklotas skeltų rąstų klojinys; ant pastarojo iš [[Molis|molio]] suplūkus iki 3 m aukščio ir iki 12 m pločio pylimą, ant jo buvo pastatyta antroji Kreivojo kalno medinė gynybinė siena. Jai sudegus, gaisravietė užpilta smėlio sluoksniu, suplūktas naujas, iki 4 m aukščio ir 17 m pločio molio pylimas, o ant šio pylimo pastatyta medinė tinkuota siena, datuojama [[XIV a.]] pab.

Į šiaurę nuo Kreivojo kalno, jo papėdėje buvusi senovinė gyvenvietė tirta [[1933]] m., [[1939]] m., [[1956]] m., 1989 m., [[1995]] m., [[1997]] m. Joje aptikta sudegusių XIV a. medinių rentininių pastatų liekanų, geležinių [[Peilis|peilių]], [[Raktas|raktų]] ir kitų apyvokos reikmenų, [[Strėlė|strėlių]] antgalių, žiestos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, grūdų. Manoma, čia gyventa [[XII a.]] - XIV a. Šio laikotarpio radinių rasta ir gretimuose [[Stalo kalnas (Vilnius)|Stalo]] bei [[Bekešo kalnas|Bekešo kalnuose]]. Po 1390 m. antpuolio Kreivoji pilis ir [[papėdės gyvenvietė]] nebeatstatyta.<ref>{{VLE|X|760||Kreivoji pilis}}</ref>