Kašalotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
rv
Eilutė 23:
Kašalotų dauginimosi pradžia priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Rudenį iš poliarinių rajonų pusiaujo link patraukia ten gyvenantys banginiai. Orientuojasi pagal žemės magnetinius laukus. Stambiausi ir stipriausi patinai suburia haremą, kuriame būna 10-15 patelių su jaunikliais. Patinai aršiai kaunasi dėl teisės į haremą. Gyvūnai bando sužeisti priešininką dantimis, todėl dažnai juos nusilaužia. Kartais susijungia keli haremai. Tuomet juose gali būti keli patinai. Haremo vadas poruojasi su visomis patelėmis, išskyrus tas, kurios laukiasi arba turi mažų jauniklių. [[Nėštumas]] trunka 16-17 mėnesių. Ką tik gimęs jauniklis sveria apie toną, būna 4-4,5 metrų ilgio. Patelė jauniklį maitina pienu apie pusę metų. Poruotis patelės gali kas trejus metus. Lytinės brandos patinai sulaukia 23-25 metų, patelė 15-17 metų. Visuomet gimsta vienas jauniklis.
 
== rykliaiMaistas ==
 
== RykliaiKašalotai daugiausia maitinasi [[galvakojai moliuskai|galvakojais moliuskais]], gyvenančiais jūros dugne. Taip pat nesibodi ir žuvų: ešerių, rajų, menkių bei smulkių ryklių. Kartais užpuola [[Ruoniniai|ruonius]] arba nuo dugno rankioja Melinuosius banginius[[vėžiai|vėžius]] ar [[omarai|omarus]]. Kašalotai ryja akmenis, kad sutrintų skrandyje esantį maistą. Kašalotai maisto nekramto. Kai kurių patinų tiesiojoje žarnoje randama ambros, kuri naudojama parfumerijoje. ==
 
== Nauda žmogui ==