Valentinas Dikulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

66 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
}}
 
'''Valentinas Dikulis''' ({{ru|Валентин Иванович Дикуль}}, g. [[1948]] m. [[balandžio 3]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – rusų [[Cirkas|cirko]] artistas, jėgos žonglierius, tituluojamas vienu stipriausių žmonių pasaulyje. Pagarsėjo neįtikėtinu išgijimu po sulaužyto [[Stuburas|stuburo]] traumos, medicinos reabilitacijos centrų steigimu Rusijoje ir užsienyje.
 
== Biografija ==
V. Dikulio vaikystė buvo sudėtinga, jis gimė Kaune sunkiais pokario metais, buvo neišnešiotas kūdikis (nesvėrė nė 1 kg), anksti neteko abiejų tėvų. Tėvas Ivanas Grigorjevičius buvo [[Ukrainiečiai|ukrainietis]], kariškis, žuvo atlikdamas tarnybą. Motina Ana Kornejevna, rusė, mirė netrukus. Gyveno pas močiutę, paskui [[Vilnius|Vilniaus]] ir Kauno vaikų namuose (dab. [[Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija|J. Naujalio muzikos gimnazija]] Kęstučio g.). Anksti susidomėjo [[cirkas|cirku]], mokėsi ekvilibristikos, [[Akrobatika|akrobatikos]].
 
V. Dikulio vaikystė buvo sudėtinga, jis gimė Kaune sunkiais pokario metais, buvo neišnešiotas kūdikis (nesvėrė nė 1 kg), anksti neteko abiejų tėvų. Tėvas Ivanas Grigorjevičius buvo ukrainietis, kariškis, žuvo atlikdamas tarnybą. Motina Ana Kornejevna, rusė, mirė netrukus. Gyveno pas močiutę, paskui [[Vilnius|Vilniaus]] ir Kauno vaikų namuose (dab. [[Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija|J. Naujalio muzikos gimnazija]] Kęstučio g.). Anksti susidomėjo [[cirkas|cirku]], mokėsi ekvilibristikos, akrobatikos.
 
[[1962]] m. per cirko pasirodymą [[Kauno sporto halė]]je penkiolikmetis V. Dikulis, atlikdamas oro gimnastikos numerį, trūkus lynui nukrito iš 13 m aukščio, susilaužė [[stuburas|stuburą]], patyrė kitus daugybinius lūžius. Savaitę išbuvęs [[koma|komoje]], išgirdo medikų išvadą: „Niekada nevaikščios, sėdės invalido vežimėlyje“. Iš ligoninės šešiolikmetį išrašė kaip pirmos grupės invalidą, gebantį judėti tik vežimėlio pagalba. Tačiau Profsąjungų rūmuose sugebėjo įkurti ir vadovauti vaikų cirko būreliui. Neįtikėtinų valios pastangų dėka, po septynerių metų intensyvių treniruočių, kurias pradėjo dar gulėdamas ligoninėje, V. Dikulis atsistojo, o dar po dvejų vaikščiojo taip pat gerai, kaip ir prieš traumą. [[1970]] m. grįžo į cirką, tapo sunkumų žonglieriumi, vėliau įkūrė medicinos reabilitacijos centrą. Tūkstančius beviltiškų ligonių jo gydymo metodika pastatė ant kojų.
 
== Cirko karjera ==
V. Dikulis dirbo žymiuose [[Maskva|Maskvos]] cirkuose Cvetnoj bulvare ir Vernadskio prospekte. Jis žongliravo patrankos sviediniais, sveriančiais po 45 kg, mėtė į viršų, pagaudamas juos ant sprando. Po to ėmė svaidyti į orą 80 kg [[Svarstis (sporte)|svarsčius]]. Per vieną 20 min. pasirodymą iškeldavo apie 12 tonų svorio. Tarp kitų triukų: ant savo kūno laikė toną svorio su dviem štangomis ir šešiais žmonėmis; ant krūtinės įtaisyto priekalo stiprūs vyrai mušė kalvio kūjais; nešė maniežo ratu arklį; stadione laikė lynais prikabintus du lengvuosius automobilius, startuojančius į priešingas puses; ant pečių laikė pakeltą 1570 kg svorio rėmą su automobiliu „Volga“„[[Volga (automobilis)|Volga]]“ ir kt.
 
1999 m. [[gruodžio 30]] d., dalyvaujant "žurnalistams", irjis, pats sverdamas 121 kg, atliko tris klasikinės jėgos trikovės pratimus, viso pakėlęs 1170 kg: 450 kg – prisėdimas su štanga ant pečių, 260 kg – spaudimas gulint, 460 kg – atkėlimas. Tačiau nebuvo nė vieno oficialaus atstovo, jog patvirtintų, kad buvo iškelti būtent tokie svoriai. Visi jėgos trikovės atstovai patvirtina, jog tai surežisuotas rekordas. Po kelių metų šis neoficialus "rekordas" pavirto į pasaulio čempiono titulą, nors jokiose oficialiose varžybose Dikulis nėra dalyvavęs.
V. Dikulis dirbo žymiuose [[Maskva|Maskvos]] cirkuose Cvetnoj bulvare ir Vernadskio prospekte. Jis žongliravo patrankos sviediniais, sveriančiais po 45 kg, mėtė į viršų, pagaudamas juos ant sprando. Po to ėmė svaidyti į orą 80 kg [[Svarstis (sporte)|svarsčius]]. Per vieną 20 min. pasirodymą iškeldavo apie 12 tonų svorio. Tarp kitų triukų: ant savo kūno laikė toną svorio su dviem štangomis ir šešiais žmonėmis; ant krūtinės įtaisyto priekalo stiprūs vyrai mušė kalvio kūjais; nešė maniežo ratu arklį; stadione laikė lynais prikabintus du lengvuosius automobilius, startuojančius į priešingas puses; ant pečių laikė pakeltą 1570 kg svorio rėmą su automobiliu „Volga“ ir kt.
 
1999 m. [[gruodžio 30]] d. dalyvaujant "žurnalistams" ir, pats sverdamas 121 kg atliko tris klasikinės jėgos trikovės pratimus, viso pakėlęs 1170 kg: 450 kg – prisėdimas su štanga ant pečių, 260 kg – spaudimas gulint, 460 kg – atkėlimas. Tačiau nebuvo nė vieno oficialaus atstovo, jog patvirtintų, kad buvo iškelti būtent tokie svoriai. Visi jėgos trikovės atstovai patvirtina, jog tai surežisuotas rekordas. Po kelių metų šis neoficialus "rekordas" pavirto į pasaulio čempiono titulą, nors jokiose oficialiose varžybose Dikulis nėra dalyvavęs.
 
== Daktaras Dikulis ==
 
[[1978]] m. SSRS Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai leido V. Dikuliui naudoti savo gydymo metodiką. Jį nusiuntė į garsią Maskvoje akademiko N.N. Burdenkos kliniką, kur galėjo priimti pacientus. Po 5 metų speciali komisija palaimino V. Dikulio veiklą. [[1989]] m. [[sausio 1]] d. duris atvėrė Visasąjunginis medicinos reabilitacijos centras ligoniams su stuburo smegenų pažeidimais ir vaikų cerebrinio paralyžiaus pasekmėmis. Jo direktoriumi SSRS Vyriausybė paskyrė V. Dikulį.
 
[[1988]] m. jam suteiktas Rusijos TFSR nusipelniusio artisto vardas, kiti apdovanojimai, buvo SSRS Aukščiausios Tarybos deputatu. [[1991]]–[[1993]] m. vedė Rusijos centrinėje TV laidas apie pagalbą ligoniams su stuburo traumomis. V. Dikulio metodika įamžinta daugybėje dokumentinių ir mokslinių filmų.
 
V. Dikuliui priskiriami skambūs „daktaro“, „akademiko“ vardai, „disertacijos“ skirtinguose šaltiniuose, forumuose vertinami nevienareikšmiškai. Daugeliu atveju jo vardas naudojamas kaip [[prekės ženklas]] (dietos, ortopediniai čiužiniai, masažiniai balzamai).
 
== Bibliografija ==
34 231

pakeitimas