Nogajai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 6 metus
S
Nogajai atsirado XV a. maišantis tarp [[Volga|Volgos]], [[Emba|Embos]] ir [[Irtyšius|Irtyšiaus]] gyvenusiems [[kumanai|kumanams]] (polovcams), mongolams mangytams, [[oguzai|oguzams]]. [[Etnosas]] pavadintas vieno iš XIII a. [[Aukso orda|Aukso ordos]] valdovų [[Nogajus|Nogajaus]] vardu. Jis galutinai susiformavo [[Žemutinis Pavolgys|Žemutiniame Pavolgyje]], dab. [[Kalmukija]] Rusijoje, kur jie sukūrė pirmąjį savo valstybinį junginį - [[Nogajų orda|Nogajų ordą]].
 
Pradedant XVI a. nogajai iš savo pagrindinės ordos plito į vakarus po visą [[Ponto stepės istorija|Ponto stepę]]. Jie palaipsniui apgyvendino teritorijas į vakarus nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] ir į šiaurę nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], asimiliuodami ir visiškai pakeisdami iki jų stepėje gyvenusius kipčiakusbeikipčiakus bei kitas tautas, pvz. [[cirkasai|cirkasus]]. XVII a. jie pasiekė vakariausią savo arealo pakraštį - [[Budžakas|Budžaką]] Juodosios jūros šiaurės vakaruose.
 
Naujai užimtose teitorijose Nogajainogajai visą savo gyvenamą teritoriją organizavo į ordas - teritorinius vienetus. Svarbiausios jų ordos buvo [[Budžako orda]] ([[Budžakas|Budžako]] regionas tarp Dunojaus ir Dniestro), [[Edisano orda]] ([[Edisanas]] tarp Dniestro ir Bugo), [[Edičkulio orda]] (tarp Bugo ir Dniepro žemupio), [[Džambuilucko orda]] (pietinės [[Chersono sritis|Chersono]] ir [[Zaporožės sritis|Zaporožės]] sritys, į rytus nuo Dniepro), [[Perekopo orda]] (didžioji [[Krymo istorija|Krymo]] dalis) ir [[Kubanės orda]] (į rytus nuo Azovo jūros). Nors pirmosios dvi ordos buvo valdomos kaip [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] dalis, o kitos - kaip [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] dalis, nogajai šiose teritorijose sudarė daugumą ir turėjo didelę autonomiją.
 
XVIII a. nogajai laviravo tarp didžiųjų regiono galybių, Rusijos, Osmanų ir Krymo, konkurencija dėl jų žemių. Ilgainiui jie labiausiai rėmė Rusijos pusę. Tai iš dalies nulėmė Rusijos sėkmę užimant Ponto stepės regioną. Tačiau vos prisijungę nogajų žemes, rusai pradėjo čia statyti tvirtoves, prievarta keitė jų gyvenimo būdą. 1781 m. įvyko Nogajų sukilimas, kuris buvo žiauriai numalšintas, o 1783 m. nogajams įsakyta išsikelti iš gimtųjų žemių į Užuralę.