Kėdainių unija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
| result = Formali LDK unija su Švedija
| casus = Katastrofiška padėtis kariaujant dviem frontais prieš Maskvą ir Švediją
| territory = Visa LDK teritorija ''de jure'' tapo Švedijos protektoratu
}}
[[Vaizdas:Rzeczpospolita Potop.png|thumb|right|220px|Abiejų Tautų respublika [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu]]
'''Kėdainių sutartis''' (taip pat '''Kėdainių unija''') pasirašyta [[1655]] m. [[spalio 20]] d. [[Švedų tvanas|
== Priežastys ==
Sutartis sudaryta tuo metu, kai visa [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] buvo užimta svetimos kariuomenės ir karaliaus valdžia praktiškai buvo žlugusi. Sutartimi nustatyta, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išeina iš [[Liublino unija|unijos su Lenkija]] ir įeina į unijinius santykius su Švedija (faktiškai protektorato teisėmis). Už tai Švedija pasižada grąžinti Lietuvai žemes, prarastas karuose su Rusija, ir išsaugoti bajorijos teises ir laisves. Iš [[LDK]] teritorijos taip pat turėjo būti išskirtos dvi kunigaikštystės valdomos [[Radvilos|Radvilų]] giminės atstovų.▼
[[1654]] m., kai dėl švedų ir rusų invazijos bei [[Chmelnickio sukilimas|B. Chmelnickio sukilimo]] karaliaus valdžia ir įtaka atrodė žlugusi, du įtakingiausi [[Radvilos|Radvilų]] giminės atstovai [[Jonušas Radvila]] (''Janusz Radziwiłł'') ir [[Boguslavas Radvila]] (''Bogusław Radziwiłł'') pradėjo derybas su švedais dėl [[LDK]] unijos su [[Lenkija]] nutraukimo ir panašių santykių su Švedija užmezgimo.▼
Sutartis sudaryta tuo metu, kai visa [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] buvo užimta svetimų kariuomenių (švedų iš šiaurės ir vakarų, rusų iš rytų) ir karaliaus valdžia praktiškai buvo žlugusi.
▲
== Sutarties pasekmės ==
Sutartis praktiškai nebuvo įgyvendinta, nes švedai patyrė keletą pralaimėjimų Lenkijoje ([[Varkos mūšis]]), o Lietuvoje kilo sukilimas prieš švedus bei [[Radvilos|Radvilas]]. Pagrindinis sutarties šalininkas Jonušas Radvila praėjus 2 mėnesiams po sutarties pasirašymo [[gruodžio 31]] d. mirė [[Tikocinas|Tikocino]] pilyje, apsiaustas Jonui Kazimierui Vazai lojalių bajorų. Netrukus po jo mirties pilį užėmė [[Povilas Jonas Sapiega]] (''Jan Paweł Sapieha''), kuris ir tapo [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didžiuoju etmonu]] vietoj J. Radvilos.
Švedams pasitraukus iš didžiosios Abiejų Tautų respublikos dalies galutinai žlugo ir Boguslovo Radvilos planai. [[Prostkų mūšis|Prostkų mūšyje]] jis prarado savo kariuomenę ir mirė tremtyje [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] 1669 m. [[gruodžio 31]] d.
Nepaisant tragiškų pasekmių sutarties iniciatoriams, ji padėjo iš dalies apsaugoti švedų užimtą LDK dalį, Maskvos armija nedrįso stoti į atvirą kovą prieš švedus.
▲== Sutarties sudarymo aplinkybės ==
▲[[1654]] m., kai dėl švedų ir rusų invazijos bei [[Chmelnickio sukilimas|B. Chmelnickio sukilimo]] karaliaus valdžia ir įtaka atrodė žlugusi, du įtakingiausi giminės atstovai [[Jonušas Radvila]] (''Janusz Radziwiłł'') ir [[Boguslavas Radvila]] (''Bogusław Radziwiłł'') pradėjo derybas su švedais dėl [[LDK]] unijos su [[Lenkija]] nutraukimo ir panašių santykių su Švedija užmezgimo.
== Prieštaringi vertinimai ==
Amžininkai Lenkijoje ir Lietuvoje sutartį laikė [[išdavystė|išdavyste]].
Vėlesni sutarties vertinimai išsiskyrė. Tautinio atgimimo metu [[Lietuva|Lietuvoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]] metu kai kurie autoriai ( Naujausi Lietuvos istorikų sutarties vertinimai atsižvelgia į tai, kad pagal sutartį Lietuva gauna žymiai prastesnį statusą unijoje su Švedija, nei tuo metu buvusioje unijoje su Lenkija. [[Kategorija:ATR sutartys]]
|