Sinagoga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Didžiosios Vilniaus Sinagogos interjeras pamaldų metu.jpg|thumb|right|Didžiosios Vilniaus Sinagogos interjeras pamaldų metu, [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] piešinys apie [[1786]] m.]]
[[Vaizdas:Vilkaviškio buvusioji žydų Sinagoga iš kitos pusės.jpg|200px|thumb|Vilkaviškio sinagoga]]
[[Vaizdas:SPAmster.JPG|200px|thumb|[[Amsterdamas|Amsterdamo]] Esnoga sinagoga]]
eilutė 4 ⟶ 5:
'''Sinagoga''' ({{gr|synagōgē}} – susirinkimas) – [[Judaizmas|judėjų]] maldos namai.
 
== Pastatas ir papročiai ==
Joje laikomos pamaldos, skaitomas ir aiškinamas [[Tanachas]]. Dažniausiai būna taisyklingo plano, dviejų, trijų, ar penkių navų halinis pastatas. Vidaus erdvę sudaro maldų salė vyrams su sakykla (vad. ''bima'') ir altoriumi – labiausiai apšviesta šventyklos dalis, dažnai su kupolu. Salės šonuose ir prieangyje – patalpos moterims, nes sinagogoje moterys turi būti atskirtos nuo vyrų. Kai kada sinagogos turi priestatus (biblioteka, rabino gyvenamosios patalpos ir kt.).
 
== Sinagogos Lietuvoje ==
[[Lietuva|Lietuvoje]] sinagogas pradėta statyti [[XVII amžius|XVII a.]] pabaigoje – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžioje. Jau [[XIX amžius|XIX a.]] sinagogų buvo visuose didesniuose miestuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia [[Kauno choralinė sinagoga|Kauno]] ir [[Vilniaus sinagoga|Vilniaus sinagogos]]. Mūrinių vasarinių ir žieminių sinagogų kompleksai dar išlikę [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Joniškis|Joniškyje]] ir [[Kalvarija|Kalvarijoje]]. Europos mastu unikalios medinės sinagogos tebestovi [[Kurkliai|Kurkliuose]], [[Žiežmariai|Žiežmariuose]], [[Alanta|Alantoje]], [[Rozalimas|Rozalime]], [[Tirkšliai|Tirkšliuose]], [[Laukuva|Laukuvoje]] ir [[Pakruojis|Pakruojyje]]; pastaroji seniausia ir vertingiausia. Visų šių sinagogų būklė kritinė, interjerai sunaikinti.
[[Lietuva|Lietuvoje]] sinagogas pradėta statyti [[XVII amžius|XVII a.]] pabaigoje – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžioje. Jau [[XIX amžius|XIX a.]] sinagogų buvo visuose didesniuose miestuose.
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] sinagogas pradėta statyti [[XVII amžius|XVII a.]] pabaigoje – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžioje. Jau [[XIX amžius|XIX a.]] sinagogų buvo visuose didesniuose miestuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia [[Kauno choralinė sinagoga|Kauno]] ir [[Vilniaus sinagoga|Vilniaus sinagogos]]. Mūrinių vasarinių ir žieminių sinagogų kompleksai dar išlikę [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Joniškis|Joniškyje]] ir [[Kalvarija|Kalvarijoje]]. Europos mastu unikalios medinės sinagogos tebestovi [[Kurkliai|Kurkliuose]], [[Žiežmariai|Žiežmariuose]], [[Alanta|Alantoje]], [[Rozalimas|Rozalime]], [[Tirkšliai|Tirkšliuose]], [[Laukuva|Laukuvoje]] ir [[Pakruojis|Pakruojyje]]; (pastaroji seniausia ir vertingiausia). Visų šių sinagogų būklė kritinė, interjerai sunaikinti.
 
== Nuorodos ==