Nogajai: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 766 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
nėra keitimo aprašymo
'''Nogajai''' (savivardis ''ногъай'') – [[tiurkai|tiurkų]] tauta, gyvenanti [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] (šiauriniame [[Dagestanas|Dagestane]], [[Čečėnija|Čečėnijoje]] ir [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]]), kalbanti [[nogajų kalba]], priklausančia [[Kipčiakų kalbos|kipčiakų kalbų grupei]].
 
== Kilmė ir antropologijaAntropologija ==
Nogajai atsirado XV a. maišantis tarp [[Volga|Volgos]], [[Emba|Embos]] ir [[Irtyšius|Irtyšiaus]] gyvenusiems [[kumanai|kumanams]] (polovcams), mongolams mangytams, [[oguzai|oguzams]]. [[Etnosas]] pavadintas vieno iš XIII a. [[Aukso orda|Aukso ordos]] valdovų [[Nogajus|Nogajaus]] vardu.
 
Antropologiškai nogajai priklauso [[Pietų Sibiro mažoji rasė|Pietų Sibiro mažajai rasei]], kuri yra tarpinė tarp didžiųjų [[europidai|europidų]] ir [[mongolidai|mongolidų]] rasių. Mongoloidiški bruožai išskiria nogajus iš kaimyninių tautų. Mongoloidiškumo lygis nogajuose nėra vienodas. Pvz., prie [[Kubanė]]s gyvenantys nogajai yra smarkiai sumišę su vietiniais [[adygai]]s, todėl jų bruožai labiau europidiniai.
 
== PaplitimasIstorija ==
Nogajai atsirado XV a. maišantis tarp [[Volga|Volgos]], [[Emba|Embos]] ir [[Irtyšius|Irtyšiaus]] gyvenusiems [[kumanai|kumanams]] (polovcams), mongolams mangytams, [[oguzai|oguzams]]. [[Etnosas]] pavadintas vieno iš XIII a. [[Aukso orda|Aukso ordos]] valdovų [[Nogajus|Nogajaus]] vardu. Jis galutinai susiformavo [[Žemutinis Pavolgys|Žemutiniame Pavolgyje]], dab. [[Kalmukija]] Rusijoje, kur jie sukūrė pirmąjį savo valstybinį junginį - [[Nogajų orda|Nogajų ordą]].
Anksčiau nogajai gyveno [[stepė]]se tarp [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Aralo jūra|Aralo jūrų]].
 
<br />Dabar daugiausia gyvena Šiaurės Kaukaze (Nogajų stepė, [[Dagestanas]]), [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]], [[Astrachanės sritis|Astrachanės srityje]] ir [[Karačiajų Čerkesija|Karačiajų Čerkesijoje]]. Nogajų gyvena ir [[Maskva|Maskvoje]] ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] (Rusija).
Pradedant XVI a. nogajai iš savo pagrindinės ordos plito į vakarus po visą [[Ponto stepės istorija|Ponto stepę]]. Jie palaipsniui apgyvendino teritorijas į vakarus nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] ir į šiaurę nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], asimiliuodami ir visiškai pakeisdami iki jų stepėje gyvenusius kipčiakusbei kitas tautas, pvz. [[cirkasai|cirkasus]]. XVII a. jie pasiekė vakariausią savo arealo pakraštį - [[Budžakas|Budžaką]] Juodosios jūros šiaurės vakaruose.
 
Naujai užimtose teitorijose Nogajai visą savo gyvenamą teritoriją organizavo į ordas - teritorinius vienetus. Svarbiausios jų ordos buvo [[Budžako orda]] ([[Budžakas|Budžako]] regionas tarp Dunojaus ir Dniestro), [[Edisano orda]] ([[Edisanas]] tarp Dniestro ir Bugo), [[Edičkulio orda]] (tarp Bugo ir Dniepro žemupio), [[Džambuilucko orda]] (pietinės [[Chersono sritis|Chersono]] ir [[Zaporožės sritis|Zaporožės]] sritys, į rytus nuo Dniepro), [[Perekopo orda]] (didžioji [[Krymo istorija|Krymo]] dalis) ir [[Kubanės orda]] (į rytus nuo Azovo jūros). Nors pirmosios dvi ordos buvo valdomos kaip [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] dalis, o kitos - kaip [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] dalis, nogajai šiose teritorijose sudarė daugumą ir turėjo didelę autonomiją.
 
XVIII a. nogajai laviravo tarp didžiųjų regiono galybių, Rusijos, Osmanų ir Krymo, konkurencija dėl jų žemių. Ilgainiui jie labiausiai rėmė Rusijos pusę. Tai iš dalies nulėmė Rusijos sėkmę užimant Ponto stepės regioną. Tačiau vos prisijungę nogajų žemes, rusai pradėjo čia statyti tvirtoves, prievarta keitė jų gyvenimo būdą. 1781 m. įvyko Nogajų sukilimas, kuris buvo žiauriai numalšintas, o 1783 m. nogajams įsakyta išsikelti iš gimtųjų žemių į Užuralę.
 
Kadangi nogajai toliau nenurimo, nogajų klausimo ėmėsi generolas [[Suvorovas]]. 1783 m. jo vadovaujama armija išskerdė daug nogajų Kubanėje, vėliau jie buvo sistemingai naikinami į šiaurę nuo Juodosios jūros. Po 1812 m., kuomet visos nogajų žemės galutinai perėjo Rusijai, prasidėjo visuotinis klajoklių musulmonų egzodas: manoma, kad priverstinai į Turkiją perkelti 0,5-1 mln. nogajų, kur jie pararado savo tapatybę. 1853-56 m. šis iškeldinimas vyko pakartotininai. Kuomet nogajų likučiai buvo suvaryti į rezervatus Kubanėje ir Tauridėje, Ponto stepė buvo praktiškai etniškai išvalyta: nogajus joje pakeitė slavai krikščionys ukrainiečiai ir rusai.<ref>[http://tribuna.com.ua/articles/history/110705.htm
Вадим ГЕГЕЛЯ. 2005. Освоение Дикого Запада по-украински (rusų kalba)]</ref>
 
== Dabartinė situacija ==
<br />Dabar daugiausia gyvena Šiaurės Kaukaze (Nogajų stepė, [[Dagestanas]]), [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]], [[Astrachanės sritis|Astrachanės srityje]] ir [[Karačiajų Čerkesija|Karačiajų Čerkesijoje]]. Nogajų gyvena ir [[Maskva|Maskvoje]] ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] (Rusija).
 
Dagestane nogajai turi savo nacionalinį rajoną – ''Nogajų rajoną'' (''Ногайский район''). Ketinama kurti analogišką rajoną ir Karačiajų Čerkesijoje. Toks sprendimas priimtas 2005 m. vasarą, patvirtintas 2006 m. spalio 6 d. įvykusio referendumo metu.<ref name=kavkazweb>[http://www.kavkazweb.net/news/news.cgi?action=view&nid=01&yy=2006&mm=10&dd=10&message_id=1160471226124721wX0Dhnc55 KavkazWeb: 94 % опрошенных — за создание Ногайского района в Карачаево-Черкесии — результаты референдума] (94% apklaustųjų – už Nogajų rajono įkūrimą Karačiajų Čerkesijoje (referendumo rezultatai)</ref> Nogajų regionas dar neegzistuoja, jo ribos nenustatytos.
== Nuorodos ==
{{reflist}}
 
{{Rusijos tautos}}
[[Kategorija:Tiurkai]]
32 775

pakeitimai