Miestas įkurtas III a. pr. m. eKr. Barselonos vietoje nuo seniausių laikų buvo gyvenvietė, manoma, kad ten lankėsi finikiečiai. 218 m. pr. m. eKr., prasidėjus [[Antrasis pūnų karas|Antrajam pūnų karui]] užėmė [[Kartagina|kartaginiečių]] pajėgos, vadovaujamos [[Hamilkaras Barka|Hamilkaro Barkos]]. Iki tol šiaurine [[Pūnai|pūnų]] teritorijų Ispanijoje riba laikyta [[Ebras|Ebro]] upė, apie 150 km piečiau Barselonos.
Iš laikotarpio tarp 218 m. pr. m. eKr. iki I a. pr. m. eKr. apie Barselonos apylinkes išliko mažai žinių. Nuo Augusto laikų čia buvo Romos kolonija Barcino. Trajano laikais tapo svarbiu prekybos centru. 415 m. miestą užėmė visigotų valdovas Athaulfas, 713 m. – arabų Musa. 813 m. frankų Karolio didžiojo sūnus Liudvikas Pamaldusis Barseloną padarė ispanų provincijos sostine. 914 m. ir 986 m. vėl buvo atitekusi maurams.
