Linux: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Paskirsčiau istorijos dalį į tris dalis - prieš sukurima, sukurimas ir anksti istorija, ir vėliau. Įpildyta dalis "Prieš Linux sukurimo" su nauja informacija.
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Tux.svg|thumb|right|200px170x170px|Linux simbolis: Pingvinas 'Tux']]
[[File:Linux kernel ubiquity.svg|thumb|300px|Linux]]
[[Vaizdas:Linux_Distribution_Timeline.svg|thumb|200px|Linux operacinių sistemų vystymasis.]]
[[Vaizdas:Baltix-3.0-desktop-screenshot.png|220px|thumb|right|[[Ubuntu]]/[[Baltix]] 8.04 ([[GNOME]] aplinka)]]
: ''Apie Linux branduolį skaitykite straipsnį [[Linux branduolys]]. Apie [[asteroidas|asteroidą]] pavadinimu „Linux“ skaitykite straipsnį [[9885 Linux]].''
 
'''Linux''' – laisvos ([[Atviras kodas|atviro kodo]]) [[Operacinė sistema|operacinės sistemos]] [[Branduolys (OS)|branduolio]] (kernel) pavadinimas. Dažnai taip sutrumpintai vadinama ir bendrai visa [[Unix]]-tipo operacinė sistema naudojanti [[Linux branduolys|Linux branduolį]] (kuris buvo išleitas pirmą kartą 1991 m. spalį), sukurtą [[Linus Torvalds]], kartu su sisteminėmis programomis bei bibliotekomis sukurtas [[GNU]] projekto (įkurtas 1983 metais). Yra daugybė '''GNU/Linux'''<ref>http://www.gnu.org/gnu/why-gnu-linux.html</ref> variantų, dar vadinamų platinamaisiais paketais ({{En|distribution}}). Populiariausias iš jų dabar [[Ubuntu]].
 
Linux dabar naudojamas [[Serveris|serveriuose]], [[Asmeninis kompiuteris|asmeniniuose kompiuteriuose]] ir [[Superkompiuteris|superkompiuteriuose]], taip pat – mobiliuose telefonuose ir kitose buitinėse sistemose.
 
== Istorija ==
 
====== Prieš Linux sukurimo ======
[[1969]] metais [[JAV]] telekomunikacijos bendruomenė [[AT&T]] sukūrė operacinė sistemą [[Unix]], kuri daug paveikė kurimą Linux operacinės sistemos. Unix operacinė sistema buvo pirmą kartą platinta 1971 metais.
 
[[1983]] metais [[Ričardas Stalmanas]] įkūrė [[GNU]] projektą, siekiant sukurti išbaigtą į Unix panašią atviro kodo operacinę sistemą. [[1985 m.|1985]] metais Stalmanas įkūrė [[Laisvosios programinės įrangos fondas|Laisvosios programinės įrangos fondą]], kurios tikslas skatinti naudojimą [[Laisvoji programinė įranga|laisvujų programinių įrangų]], ir [[1989 m.|1989]] metais parašė [[GNU GPL]] licenciją, šiuo metu viena populiariausių atvirojo kodo licencijų. GNU projektas daug laisvujų programinių įrangų sukurė, bet jų kuriamas [[Branduolys (OS)|branduolys]], [[GNU Hurd]], dar nebuvo pabaigtas kai Linux buvo sukurtas. Linus Torvalds sakė kad jei būtu buvęs išleistas GNU Hurd branduolys, jis nebūtu išsirinkęs pats sukurti Linux branduolį.
 
[[1987 m.|1987]] metais išleista [[Minix]], Unix tipo [[Mikrobranduolinė architektūra|mikrobranduolinės architektūros]] kompiuterių operacinė sistema. [[Andrew S. Tanenbaum]] sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux kūrimuisi.
 
[[1992 m.|1992]] metais išleista [[386BSD]] operacinė sistema, bet jinai daug ankščiau buvo pradėta nei Linux branduolys. Linus Torvalds sakė kad jei būtu buvęs išleistas 386BSD, jis turbūt nebūtu sukūrės Linux branduolį.
 
====== Sukurimas ======
[[1991]] metais [[Suomija|Suomijos]] Helsinkio universiteto studentas [[Linus Torvalds]] parašė džiugų laišką į comp.os.minix naujienų grupę pranešdamas apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“ <ref>[http://groups.google.at/groups?selm=1991Oct5.071651.9658%40agate.berkeley.edu originalus laiškas – groups.google]</ref>. Ši data ir šis laiškas oficialiai laikomas Linux gimtadieniu.
 
eilutė 18 ⟶ 28:
Į jo tobulinimą įsitraukė pasaulinė programuotojų bendruomenė ir greitai GNU/Linux operacinė sistema tapo žinoma kaip viena stabiliausių ir galingiausių profesionalių operacinių sistemų. Jos naudojimui tada reikėjo profesionalių žinių ir įgūdžių. GNU/Linux programuotojai kūrė programuotojams.
 
====== Vėliau ======
Buvo kuriami ir komerciniai Linux distributyvai, kurių kūrėjai pelnėsi iš jų pardavimo ir palaikymo. [[GNU GPL|GNU licencija]] neleidžia uždrausti programos ir patobulintos jos versijos kopijavimo, tačiau atsirado nemažai įmonių, kurios rado verslo modelių, kaip nepažeidžiant licencijos pelnytis iš GNU produktų. Dažniausiai tai pajamos iš produktų palaikymo. Tokiu atveju įmonė teikia profesionalią paramą mažiau profesionaliems kliento darbuotojams. Tai yra vienas iš ekonominių stimulų GNU/Linux produktus pritaikyti ir kompiuterių vartotojams neprogramuotojams.