Skilandis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S įtraukta Kategorija:Mėsos produktai naudojant HotCat |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Lietuviškas skilandis.JPG|miniatiūra|250px|right|Skilandžio sudėtis]]
[[Vaizdas:02014 Skilandis oder Kindziukas.JPG|miniatiūra|250px|right|Daug ''kindziukų'']]
'''Skilandis''', ''kindziukas, kindzius, kindžiuks, pūslė'' – vienas iš populiariausių tradicinių rūkytų [[mėsa|mėsos]] gaminių Lietuvoje
Skilandis yra pripažintas tarptautiniu mastu [[Europos Sąjunga|Europos
Skilandis – vienas iš šešių lietuviškų maisto produktų, [[Europos Komisija|Europos komisijos]] įtrauktų į [[Saugoma geografinė nuoroda|Saugomų geografinių nuorodų]] registrą, kurį sudaro daugiau nei 1200 saugomų produktų Europoje. Šiame sąraše [[2014]] m. buvo dar [[Daujėnų naminė duona]], [[žemaitiškas kastinys]], „[[Stakliškių midus]]“, [[lietuviškas varškės sūris]], [[Seinų–Lazdijų krašto medus]].
Eilutė 10:
== Istorija ==
Lietuvos kaimuose nuo senų laikų jis buvo taupomas vasaros darbymečiui ([[Šienapjūtė|šienapjūtei]], [[Rugiapjūtė|rugiapjūtei]]) ar svečiams. Lietuvių rašytojas [[Simonas Daukantas]] [[1845]] m. išleistoje knygoje „''Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių''“ rašė, kad skilandis senovės Lietuvoje buvo svečiams tiekiamas valgis. Skilandis yra minimas ir daugelio kitų lietuvių literatūros klasikų kūriniuose.
[[Dzūkai]] dažniausiai ruošdavo sūdytus mėsos gaminius. Kad mėsa gerai įsisūrėtų, ją laikydavo specialioje geldoje, lovyje, vėliau pakabindavo palėpėje arba specialioje medinėje patalpoje. [[Suvalkija|Suvalkijoje]] iš pradžių kumpius, dešras ir lašinius, kaip [[Žemaitija|Žemaitijoje]], rūkydavo [[Kaminas (patalpa)|kamine]], vėliau, ėmus plisti dvarų kultūrai, suvalkiečiai statydinosi specialius statinius – rūkyklas. Įvairiuose regionuose skirdavosi net [[malkos]], naudojamos rūkant mėsą: [[aukštaičiai]] ir [[žemaičiai]] naudodavo [[alksnis|alksnį]] su [[kadagys|kadagiu]], suvalkiečiai – tik alksnį.
== Gamybos ypatybės ==
Eilutė 18:
Įvairiose Lietuvos vietose skilandis paruošiamas skirtingai.
Atvėsinta [[kiauliena]] rankomis arba specialiomis mašinomis supjaustoma 1–3 cm gabalėliais, o [[lašiniai]] – 0,5–2 cm gabaliukais. Mėsa sumaišoma su
Paskui skilandžiai sukabinami ant rėmų ir brandinami, esant ne aukštesnei nei 4 laipsnių temperatūrai, ne mažiau kaip 3 paras. Skilandžiai rūkomi esant 18–30 laipsnių temperatūrai dūmais, gautais deginant lapuočių medžių pjuvenas. Su pertraukomis rūkoma nuo 2 iki 15 parų. Vėliau rūkyti skilandžiai džiovinami, esant 8–18 laipsnių temperatūrai, ne mažiau kaip 30 parų. Pagaminti skilandžiai laikomi esant 0–15 laipsnių temperatūrai.
|