Skilandis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S įtraukta Kategorija:Mėsos produktai naudojant HotCat
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Lietuviškas skilandis.JPG|miniatiūra|250px|right|Skilandžio sudėtis]]
[[Vaizdas:02014 Skilandis oder Kindziukas.JPG|miniatiūra|250px|right|Daug ''kindziukų'']]
'''Skilandis''', ''kindziukas, kindzius, kindžiuks, pūslė'' – vienas iš populiariausių tradicinių rūkytų [[mėsa|mėsos]] gaminių Lietuvoje. Šis [[Lietuvių valgiai|tautinis patiekalas]] įvairiuose regionuose vadinamas skirtingai – ''kindziukas, kindzius, kindžiuks, pūslė''. Namų sąlygomis skilandis paprastai gaminamas vien iš [[kiauliena|kiaulienos]], o mėsos perdirbimo įmonėse naudojama kiauliena ir [[jautiena]]. Skilandis nuo senų laikų taupomas vasaros darbymečiui, tiekiamas svečiams įvairiomis progomis. Skilandžiui būdingas rūgštokas, aštrokas, [[prieskoniai|prieskonių]], sūrus skonis bei brandinant ir džiovinant susidarantis specifinis skonis ir kvapas. Liesoje mėsoje nevienodai pasiskirstę [[lašiniai|lašinių]] gabalėliai.
 
Skilandis yra pripažintas tarptautiniu mastu [[Europos Sąjunga|Europos SqjungojeSąjungoje]]. Paraišką dėl skilandžio pripažinimo garantuotu tradiciniu produktu pateikė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija [[2009]] m. Ji nurodė, jog tai yra rūkytas, virvele perrištas, nelygaus, gruoblėto paviršiaus, suspausto lašo arba nedidelės [[cukinija|cukinijos]] formos, standžios konsistencijos mėsos gaminys natūraliame apvalkale (kiaulės [[Skrandis|skrandyje]], [[Šlapimo pūslė|pūslėje]]).
 
Skilandis – vienas iš šešių lietuviškų maisto produktų, [[Europos Komisija|Europos komisijos]] įtrauktų į [[Saugoma geografinė nuoroda|Saugomų geografinių nuorodų]] registrą, kurį sudaro daugiau nei 1200 saugomų produktų Europoje. Šiame sąraše [[2014]] m. buvo dar [[Daujėnų naminė duona]], [[žemaitiškas kastinys]], „[[Stakliškių midus]]“, [[lietuviškas varškės sūris]], [[Seinų–Lazdijų krašto medus]].
Eilutė 10:
== Istorija ==
 
Lietuvos kaimuose nuo senų laikų jis buvo taupomas vasaros darbymečiui ([[Šienapjūtė|šienapjūtei]], [[Rugiapjūtė|rugiapjūtei]]) ar svečiams. Lietuvių rašytojas [[Simonas Daukantas]] [[1845]] m. išleistoje knygoje „''Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių''“ rašė, kad skilandis senovės Lietuvoje buvo svečiams tiekiamas valgis. Skilandis yra minimas ir daugelio kitų lietuvių literatūros klasikų kūriniuose.
 
[[Dzūkai]] dažniausiai ruošdavo sūdytus mėsos gaminius. Kad mėsa gerai įsisūrėtų, ją laikydavo specialioje geldoje, lovyje, vėliau pakabindavo palėpėje arba specialioje medinėje patalpoje. [[Suvalkija|Suvalkijoje]] iš pradžių kumpius, dešras ir lašinius, kaip [[Žemaitija|Žemaitijoje]], rūkydavo [[Kaminas (patalpa)|kamine]], vėliau, ėmus plisti dvarų kultūrai, suvalkiečiai statydinosi specialius statinius – rūkyklas. Įvairiuose regionuose skirdavosi net [[malkos]], naudojamos rūkant mėsą: [[aukštaičiai]] ir [[žemaičiai]] naudodavo [[alksnis|alksnį]] su [[kadagys|kadagiu]], suvalkiečiai – tik alksnį.
 
== Gamybos ypatybės ==
Eilutė 18:
Įvairiose Lietuvos vietose skilandis paruošiamas skirtingai.
 
Atvėsinta [[kiauliena]] rankomis arba specialiomis mašinomis supjaustoma 1–3 cm gabalėliais, o [[lašiniai]] – 0,5–2 cm gabaliukais. Mėsa sumaišoma su prieskoniais[[prieskoniai]]s ir kitais priedais. Pagamintas [[faršas]] brandinamas ne mažiau kaip 6 valandas, esant ne aukštesnei nei 4 laipsnių temperatūrai. Paskui mėsa kietai sukemšama į natūralias kiaulių pūsles arba galvijų akląsias žarnas. Prikimšta pūslė užrišama natūraliais storais siūlais arba virvelėmis. Suformuotas produktas perrišamas virvele išilgai, padalijant produktą į keturias dalis. Sudėtas į akląją žarną papildomai perrišamas skersai kas 4–5 cm.
 
Paskui skilandžiai sukabinami ant rėmų ir brandinami, esant ne aukštesnei nei 4 laipsnių temperatūrai, ne mažiau kaip 3 paras. Skilandžiai rūkomi esant 18–30 laipsnių temperatūrai dūmais, gautais deginant lapuočių medžių pjuvenas. Su pertraukomis rūkoma nuo 2 iki 15 parų. Vėliau rūkyti skilandžiai džiovinami, esant 8–18 laipsnių temperatūrai, ne mažiau kaip 30 parų. Pagaminti skilandžiai laikomi esant 0–15 laipsnių temperatūrai.