Žemės drebėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 87.110.133.253 (Aptarimas) darytas keitimas 4685259
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Quake epicenters 1963-98.png|300px|thumb|Žemės drebėjimų epicentrai 1963-98  m.]]
'''Žemės drebėjimas'''  – staigus [[žemė]]s paviršiaus judėjimas  – yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo [[seisminė banga|seisminėmis bangomis]], pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl [[litosferos plokštė|litosferos plokščių]] judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio, todėl plokštės dėl trinties sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyksta tol, kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą, ir šios lūžta. Energija kaupiasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir [[ugnikalnis|ugnikalnių]] išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.<br />
 
== Žemės drebėjimų stiprumo matavimas ==
Žemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai  – '''magnitudė''' ir [[žemės drebėjimo intensyvumas|intensyvumas]].
 
Magnitudė nusako drebėjimo stiprumą, t. y. kiek energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje. Ji apskaičiuojama pagal [[Seismografas|seismografais]] užfiksuotų virpesių amplitudes. Vienas žingsnis magnitudžių skalėje rodo 32 kartus didesnę išlaisvintą energija, pavyzdžiui, 4 magnitudžių drebėjimo energija yra 32 kartus didesnė už 3 magnitudžių drebėjimą.
Eilutė 12:
'''Apytikslis ryšys tarp „tipinio“ žemės drebėjimo stabiliose platformose ir intensyvumo jo epicentre.'''
 
{| class="wikitable" width="99%" border="1"
|-----
! Magnitudė („Richterio skalės balai“)
Eilutė 18:
! Trumpas intensyvumo apibūdinimas
|-----
| align="center" | 1-31–3 || align="center" | I
| Nejaučiamas arba jaučiamas tik ypatingai palankiomis sąlygomis.
|-----
| align="center" | 3-33–3,9 || align="center" | II-IIIII–III
| II. Jaučia ramybės būklėje esantys žmonės, ypač viršutiniuose pastatų aukštuose.
III. Jaučiama pastatų viduje, ypatingai viršutiniuose aukštuose. Dauguma žmonių nesupranta to kaip žemės drebėjimo. Stovinčios mašinos gali silpnai svyruoti. Įspūdis tarytum pravažiuotų sunkvežimis.
|-----
| align="center" | 4,0-40–4,9 || align="center" | IV-VIV–V
| IV. Pastatuose dauguma žmonių jaučia drebėjimą. Kai kurie gali pabusti iš miego. Virpa langai, indai, durys.
V. Jaučiama išorėje. Dauguma žmonių pabunda. Nukrenta kai kurie indai, suskyla langai, nestabilūs objektai nuvirsta.
|-----
| align="center" | 5,0-50–5,9 || align="center" | VI-VIIVI–VII
| VI. Jaučia visi, dauguma išsigąsta. Juda kai kurie sunkūs baldai. Sunku vaikščioti, nukrenta paveikslai.
VII. Nedideli pastatų pažeidimai. Silpni pastatai gali būti gana stipriai pažeisti, virsta kai kurie kaminai. Skamba varpai.
|-----
| align="center" | 6,0-60–6,9 || align="center" | VIII-IXVIII–IX
| VIII. Stiprūs pastatų pažeidimai, daliniai sugriuvimai. Dideli silpnesnių pastatų pažeidimai. Griūna kaminai, paminklai, bokštai, lūžta medžių šakos.
IX. Dideli tvirtai pastatytų statinių pažeidimai. Sutrūkinėja požeminiai vamzdynai. Aiškūs plyšiai žemės paviršiuje.
|-----
| align="center" | 7,0 ir daugiau
| align="center" | X-XIIX–XII
| X. Pažeisti tvirtai pastatyti mediniai pastatai. Išlankstyti geležinkelio bėgiai.
XI. Dauguma pastatų sugriauta. Sugriauti tiltai. Stipriai išlankstyti geležinkelio bėgiai.
Eilutė 47:
'''Tipinės žemės drebėjimų sukeltos pasekmės.''' Lentelę reikėtų vertinti labai atsargiai, nes pasekmės priklauso ne tik nuo žemės drebėjimo magnitudės, bet ir nuo atstumo iki epicentro bei nuo geologinių sąlygų (kai kuriose vietos gali padidinti sugriovimus).
 
{| class="wikitable" border="1" width="99%"
|-----
! Aprašymas
Eilutė 57:
| Apie 8 000 per dieną
|-----
| Labai silpnas || 2,0-20–2,9 || Nejuntamas, bet fiksuojamas
| Apie 1 000 per dieną
|-----
| Silpnas || 3,0-30–3,9
| Dažnai juntamas, tačiau sugriovimų nebūna
| 49 000 per metus
|-----
| Lengvas || 4,0-40–4,9
| Pastebimas daiktų virpėjimas. Didelių pažeidimų neturėtų būti.
| 6 200 per metus
|-----
| Vidutinis || 5,0-50–5,9
| Gali mažame plote sugriūti silpnų konstrukcijų pastatai. Maži pažeidimai gerai suprojektuotuose pastatuose.
| 800 per metus
|-----
| Stiprus || 6,0-60–6,9
| Gali būti destruktyvus 200  km spinduliu gyvenamose teritorijose.
| 120 per metus
|-----
| Didelis || 7,0-70–7,9
| Gali sukelti didelę žalą didelėse teritorijose.
| 18 per metus
|-----
| Milžiniškas || 8,0-80–8,9
| Gali sukelti labai didelę žalą kelių šimtų kilometrų spinduliu.
| 1 per metus
Eilutė 91:
 
== Didžiausi žemės drebėjimai ==
[[Vaizdas:San Francisco earthquake.jpg|800px|thumb|center|San Francisko panoraminė nuotrauka po žemės drebėjimo 1906  m.]]
* [[1556]]  – [[Kinija (regionas)|Kinija]] žuvo apie 800 000 žmonių;
* [[1976]]  – [[Kinija]] žuvo apie 600 000 žmonių;
* [[1737]]  – [[Indija]] žuvo apie 300 000 žmonių;
* [[1923]]  – [[Japonija]] žuvo 140 000 žmonių.
* [[1948]]  – [[Turkmėnija]] žuvo 100 000 žmonių.
 
== Žemės drebėjimai Lietuvoje ==
Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Yra žinoma keletas paliudijimų apie juntamus žemės virpesius. Pirmasis minimas [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] kronikoje ir sako, kad [[1328]] metais [[Skirsnemunė]]je taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto. [[1909]] metais [[Bezdonys]]e [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajone]] buvo juntamas žemės drebėjimas, jo metu atsirado 1  km ilgio plyšys. Tačiau manoma, kad „drebėjimas“ įvyko skylant peršalusiam žemės paviršiui. [[2001]] metais viena Ignalinos AE seismologinė stotis, esanti [[Salakas|Salake]], užfiksavo silpną (2,1 magnitudės) žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo nutolęs nuo seisminės stoties per ~90  km. Tiksliau epicentro, deja, nustatyti nepavyko.
 
Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo ne Lietuvoje. [[1904]]  m. virpesiai atsklido iš Oslo [[Fjordas|fjordo]], o [[1940]], [[1977]], [[1986]] ir [[1990]]  m. iš Vrančo kanų regiono [[Rumunija|Rumunijoje]]. [[2004]]  m. [[rugsėjo 21]] d. [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritį]] sudrebino du šiems kraštams gana galingi (4,4 ir 5,0 magnitudės) žemės drebėjimai. Pastarieji drebėjimai buvo juntami ir didžiojoje Lietuvos dalyje.
 
{{Commons|Earthquake|no=T}}