[[Vaizdas:Juodkrantė ŝtona parko 3.jpg|250px|thumb|right|Ženklas [[Juodkrantė]]je apie [[Kuršių Nerija|Kuršių Nerijos]] įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą]]
'''Pasaulio paveldo sąrašas''' įsteigtas ir palaikomas remiantis [[1972]] m. [[lapkričio 16]] d. [[UNESCO]] būstinėje [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusios UNESCO Generalinės konferencijos septynioliktos sesijos metu priimta '''Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija'''.
Šiame dokumente identifikuojamos vietos, esančios skirtingų valstybių narių teritorijose ir pripažintos kaip tarptautinės reikšmės ištekliai, todėl šios vietos nusipelno ypatingo įvertinimo ir apsaugos. Konvencijoje kultūros paveldas pagal konkrečius kriterijus suskirstytas į tris kategorijas: paminklus, statinių grupes ir vietas.
Šis dokumentas tapo plačiausiai pripažintu ir veiksmingiausiu tarptautinę galią turinčiu kultūros ir gamtos paveldo apsaugos instrumentu. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją iki [[2004]] m. pabaigos buvo pasirašiusios 181 šalys. [[1992]] m. prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos prisijungė ir [[Lietuva]].
Valstybė gali prisijungti prie Konvencijos arba ją ratifikuoti. Pasirašiusi Pasaulio paveldo konvenciją, valstybė tampa valstybe – nare ir įsipareigoja saugoti jos teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą dabarties ir ateities kartoms.
Už Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos įgyvendinimą atsakingas Pasaulio paveldo komitetas, kuris priima sprendimus dėl objektų (vertybių) įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis taip pat vertina šiame sąraše esančių objektų būklę ir skatina valstybes imtis priemonių, jeigu objektai neatitinka gamtos ir kultūros paveldo apsaugai keliamų reikalavimų.
