'''Žemės drebėjimas''' – staigus [[žemė]]s paviršiaus judėjimas – yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo [[seisminėMagnitudė banga|seisminėmisnusako bangomis]]drebėjimo stiprumą, pasekmėt. Žemėsy. plutoskiek deformacijosenergijos irišsilaisvino jųžemės sukuriamosdrebėjimo įtamposžidinyje. Ji atsirandaapskaičiuojama dėlpagal [[litosferos plokštėSeismografas|litosferos plokščiųseismografais]] judėjimo vienaužfiksuotų kitosvirpesių atžvilgiuamplitudes. SkirtinguoseVienas regionuosežingsnis šismagnitudžių judėjimasskalėje yrarodo nevienodo32 greičio,kartus todėldidesnę plokštėsišlaisvintą dėl trinties sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyksta tolenergija, kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumąpavyzdžiui, ir4 šiosmagnitudžių lūžta.drebėjimo Energijaenergija kaupiasiyra iš32 lėto,kartus odidesnė atsipalaiduojauž staiga,3 tuomagnitudžių sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplintadrebėjimą. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir [[ugnikalnis|ugnikalnių]] išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.<br />
== Žemės drebėjimų stiprumo matavimas ==
Žemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai – '''magnitudė''' ir [[žemės drebėjimo intensyvumas|intensyvumas]].
Magnitudė nusako drebėjimo stiprumą, t. y. kiek energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje. Ji apskaičiuojama pagal [[Seismografas|seismografais]] užfiksuotų virpesių amplitudes. Vienas žingsnis magnitudžių skalėje rodo 32 kartus didesnę išlaisvintą energija, pavyzdžiui, 4 magnitudžių drebėjimo energija yra 32 kartus didesnė už 3 magnitudžių drebėjimą.
'''Intensyvumas''' nusako žemės drebėjimo sukeltų virpesių stiprumą žemės paviršiuje tam tikroje vietoje ir nustatomas pagal žmonių, pastatų ir gamtinės aplinkos reakcijas. Tam tikras žemės drebėjimas sukelia skirtingų intensyvumų virpėjimus skirtingose vietose. Didžiausias intensyvumas paprastai stebimas seisminio įvykio epicentre, mažesni intensyvumai išsidėsto koncentriškomis zonomis aplink įvykio epicentrą. Ryšys tarp magnitudės ir intensyvumo yra gana sudėtingas. Intensyvumas, stebėtas tam tikroje vietoje, priklauso nuo įvykio magnitudės, įvykio židinio gylio, atstumo iki židinio, grunto sąlygų ir drebėjimo mechanizmo.<br />
