|
==== T<sub>C</sub> limfocitai ====
T<sub>C</sub> limfocitai, dar vadinami kileriais, yra vienas iš [[T limfocitai|T limfocitų]] potipių. Jų funkcija – sunaikinti [[virusas|virusų]] ir kitų [[patogenas|patogenų]] užkrėstas arba kitaip pažeistas ir blogai funkcionuojančias [[ląstelė|ląsteles]]. Kaip ir [[B limfocitai]], kiekvienas [[T limfocitai|T limfocitų]] potipis atpažįsta skirtingus [[antigenas|antigenus]]. T<sub>C</sub> limfocitai suaktyvėja, kai jų [[receptorius|receptoriai]] (TCR) prisijungia tam tikrus [[antigenas|antigenus]], sudarydami kompleksą su kitos [[ląstelė|ląstelės]] MHC I [[receptorius|receptoriumi]]. MHC atpažinimas: [[antigenas|antigeno]] kompleksui padeda [[T limfocitai|T limfocito]] baltymas, vadinamas CD8. [[T limfocitai|T limfocitas]] sklinda po visą kūną, ieškodamas [[ląstelė|ląstelių]], kuriose MHC I [[receptorius|receptoriai]] turėtų [[antigenas|antigeną]]. Aktyvuotas [[T limfocitai|T limfocitas]], radęs tokių [[ląstelė|ląstelių]], išskiria citotoksinus, pavyzdžiui, baltymą perforiną, kuris tų [[ląstelė|ląstelių]] [[plazminė membrana|plazminėse membranose]] suformuoja angas, pro kurias į vidų gali patekti [[jonas (dalelė)|jonai]], [[vanduo]] bei [[toksinas|toksinai]]. Kito [[toksinas|toksino]], vadinamo granulizinu, (proteazė) patekimas sukelia [[apoptozė|ląstelės apoptozę]] (vieną iš programuotos ląstelės mirties rūšių). Į jų aukų sąrašą pakliūna ir [[vėžys (liga)|vėžinės]] bei transplantuotos svetimo [[organizmas|organizmo]] [[ląstelė|ląstelės]]. [[T limfocitai]] atlieka ypatingai svarbų vaidmenį, sutrikdydami [[virusas|virusų]] [[replikacija|replikaciją]]. [[T limfocitai|T limfocitų]] aktyvacija yra griežtai kontroliuojama ir dažniausiai reikalauja labai stipraus MHC ir [[antigenas|antigeno]] aktyvacijos signalo arba papildomų aktyvacijos signalų, kuriuos sukelia T<sub>H</sub> limfocitai.
==== T<sub>H</sub> limfocitai ====
T<sub>H</sub> limfocitai, dar vadinami helperiais, sudaro apie 60% visų [[T limfocitai|T limfocitų]]. T<sub>H</sub> limfocitų funcija: [[antigenas|antigenus]] pateikiančios ląstelės (APC) pristato [[antigenas|antigeną]] tam tikroms MHC II molekulėms. T<sub>H</sub> limfocitams pastebėti [[antigenas|antigenus]] padeda turimas CD4 baltymas. T<sub>H</sub> limfocitų suaktyvinimas sukelia citokinų ir kitų stimuliatorių signalų išskyrimą, kurie paskatina [[makrofagocitas|makrofagocitų]], T<sub>C</sub> ir [[B limfocitai|B limfocitų]], vėliau gaminančių [[antikūnas|antikūnus]], aktyvumą. Sužadinus [[B limfocitai|B limfocitus]] ir [[makrofagocitas|makrofagocitus]], daugėja T<sub>H</sub> limfocitų.
T<sub>H</sub> limfocitai reguliuoja įgimto ir įgyto [[imunitetas|imuniteto]] reakcijas bei nulemia [[organizmas|organizmo]] [[imunitetas|imuniteto]] atsaką kiekvieno [[patogenas|patogeno]] atveju. Šios ląstelės nėra citotoksiškai aktyvios ir tiesiogiai nenaikina užkrėstų [[ląstelė|ląstelių]] ar [[patogenas|patogenų]]. T<sub>H</sub> limfocitai kontroliuoja [[imunitetas|imuniteto]] atsaką, nukreipdami kitas [[ląstelė|ląsteles]] atlikti šias užduotis.
|
