Virškinimo sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Abecele (aptarimas | indėlis)
Iliustracijų dydis
S Atmestas Abecele pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas)
Eilutė 2:
'''Virškinimo organų sistema''' – organų visuma, dalyvaujanti maisto paėmime, rijime, smulkinime, virškinime, maisto medžiagų įsiurbime ir virškinimo atliekų šalinime. Šiai sistemai taip pat priskiriamas nervinis ir humoralinis išvardintų procesų valdymas.
 
== Virškinimo sistemos dalys ==
{|
|Nr.
|'''Lietuviškas organo'''
 
'''pavadinimas'''
|'''Lotyniškas organo'''
 
'''pavadinimas'''
|'''Angliškas organo pavadinimas'''
|'''Organo/dalies funkcija'''
|-
|1.
|Burnos ertmė
|Cavum oris
|Oral cavity
|Mechaninis maisto smulkinimas, seilių liaukų išskiriamos seilės suvilgo maistą, baltymas lizocimas nukenksmina bakterijas, pradedami virškinti angliavandeniai.
|-
|2.
|Ryklė
|Pars laryngea pharyngis
|Pharynx
|Maistas keliauja į stemplę iš burnos ertmės.
|-
|3.
|Stemplė
|Osophagus
|Esophagus
|Raumeninis vamzdelis. Jį supantys raumenys tolygiai susitraukinėja, vyksta peristaltika, maistas stumiamas į skrandį.
|-
|4.
|Skrandis
|Stomachus/alvus
|Stomach
|Raumeninio maišelio formos organas, skrandžio liaukos išskiria fermentą pepsiną, kuris virškina baltymus. Skrandžio sultyse esanti druskos rūgštis (HCl) nukenksmina bakterijas.
|-
|5.
|Kepenys
|Hepar
|Liver
|Išorės sekrecijos liauka. Gamina tulžį, kuri 12-pirštėje žarnoje emulguoja riebalus.
|-
|6.
|Kasa
|Pancreas
|Pancreas
|Išorės sekrecijos liauka. Gamina virškinimo fermentus, jie patenka į dvylikapirštę žarną, ten prasideda riebalų, tęsiamas angliavandenių ir baltymų virškinimas.
|-
|7.
|Dvylikapirštė žarna
|Duodenum
|Duodenum
|Yra plonosios žarnos pradžioje. Į ją atsiveria kepenų ir kasos latakai, patenka kasos fermentai, tulžis, prasideda žarnyninis virškinimas.
|-
|8.
|Plonoji žarna
a) tuščioji žarna
b) klubinė žarna
|
 
Inestinum jejunum
Intestinum ileum
|Small intestine
Jejunum
Ileum
|Vyksta intensyviausias virškinimas. Per plonosios žarnos paviršių maisto medžiagos įsiurbiamos į kraują ir limfą.
|-
|9.
|Storoji žarna
a) gaubtinė žarna
b) akloji žarna
c) descendinė žarna
Tiesioji žarna
|Colon transverum
colon ascendens
intestinum caecum
colon descendens
Rectum
|Large intestine
ascending colon
cecum
descending colon
Rectum
|Vyksta vandens įsiurbimas.<br>
<br>
<br>
Formuojamos išmatos.
|-
|10.
|Analinė anga
|Anus
|Anus
|Pašalinamos išmatos
|}
 
== Žmogaus virškinimo sistemos dalių funkcijos ==
 
=== Burnos ertmė ===
[[File:Blausen 0872 UpperRespiratorySystem.png|thumb|305x305px|Burnos ertmė]]
Žmogaus burnos ertmėje prasideda virškinimo procesas. Mechaniškai susmulkinti į burną patekusio maistą padeda burnoje esantys organai - dantys. Suaugęs žmogus turi 32 dantis. Pagal mitybą, žmogus priklauso visaėždiams, todėl jo dantys išsidėstę ir prisitaikę kramtyti tiek augalinį, tiek ir mėsišką maistą. Kiekviename žandikaulyje yra 4 rūšių dantys: kaplių formos kandžiai skirti pjauti, iltiniai dantys, skirti plėšyti, gana plokšti prieškrūminiai dantys - malti; labai plokšti krūminiai - susmulkinti, sutrinti. Kai maistas burnos ertmėje kramtomas, jis susimaišo su seilėmis. Yra trys pagrindinės seilių liaukų poros (paausinės, pažandinės ir
 
paliežuvinės), išskiriančios savo sultis pro latakus į burną. Seilėse yra virškinamojo fermento amilazės, kuri pradeda krakmolo virškinimo procesą. Amilazė skaidoma iki maltozės. Be to, burnoje maistą varto raumeningas raumuo - liežuvis (lingua), kuriame esantys lietimo ir spaudimo receptoriai primena tokius pat odos receptorius.
 
=== Ryklė ===
Cheminiai receptoriai, kuriuos veikia cheminė maisto sudėtis, vadinami skonio svogūnėliais ir yra išsidėstę daugiausiai and liežuvo, burnos paviršiuje ir ryklės sienelėje. Smulkiai sukramčius maistą ir jam susimaišius su seilėmis, liežuvis pradeda rijimo procesą, nustumdamas nedidelę sukramtyto maisto porciją gilyn į ryklę. Rykle (pharynx) maistas pasiekia stemplę.
 
=== Stemplė ===
Stemplė - tai vamzdis, kuriuo maistas patenka į skrandė. Maistui patekus į stemplę, prasideda peristaltiniai raumenų susitraukimai (graikiškiai peristalticos - apimantis, sugniaužiantis). Peristaltika - tai ritmiški susitraukimai, skirti stumti vamzdinių organų, (šiuo atveju - stemplės) turinį (maistą).
 
=== Skrandis ===
[[Vaizdas:Illu pancrease.svg|thumb|Skrandis|225x225px]]
Skrandis raumeninis “maišelio formos” organas. Paprastai skrandis talpina iki dviejų litrų iš dalies suvirškinto maisto. Dėl šios priežasties žmonės gali suvalgyti ganėtinai didelius maisto kiekius. Skrandžio virškinamąją funkciją XIX amžiaus viduryje nurodė amerikietis gydytojas Viljamas Bjomontas. Jis nustatė, kad maistui patekus į skrandį energingi skrandžio sienelių (skrandis turi tris apsaugines sieneles, taip pat išskiria gleives, apsaugančias organą nuo virškinamųjų sulčių poveikio, mechaninio pažeidimo) susitraukimai sumaišo jį su skrandžio sultimis. Skrandžio sultis išskiria liaukinės skrandžio sienelėje esančios ląstelės (skrandžio liaukos). Skrandžio sultyse yra druskos rūgšties (HCl) ir virškinamojo fermento pepsino. Druskos rūgšties skrandyje yra daug, todėl jo pH - rūgštinis, dažniausiai yra apie 2. Dėl tokio didelio rūgštingumo užmušamos maiste esančios bakterijos, kiti mikroorganizmai. Mažas pH taip pat sustabdo seilių amilazės veikimą (burnoje yra neutralus pH ~7, todėl amilazė negali veikti esant rūgštinei terpei), skatina pepsino aktyvumą. Pepsinas - hidrolitinis fermentas, kuriam veikiant baltymai skaidomi į peptidus. Tada skrandžio turinys primena tištą sriubą ir yra vadinamas chimusu (maisto košele). Skrandžio pagrinde yra siaura, rauko valdoma anga. Raukas - raumuo, apjuosiantis vamzdį ir jį atidarantis arba uždarantis atsipalaidavimo ir susitraukimo metu. Raukui atsipalaiduojant, nedidelė chimuso dalis pereina pro angą į dvylikapirštę žarną - ploniosios žornos pirmąją dalį. Chimusui patekus į dvylikapirštę žarną, suveikia nervinis refleksas, priverčiantis rauko raumenis energingai susitraukti ir laikinai uždaryti angą. Paskui raukas vėl atsipalaiduoja ir įleidžia daugiau chimuso, kuris geriau suvirškinamas, nes lėtai patenka į plonąją žarną.
 
=== Kepenys ===
Kepenys - virškinimo sistemos veikloje dalyvaujanti liauka. Kepenys atlieka daug labai svarbių funkcijų: padaro nekenksmingą kraują pašaldinamos ir suskaidydamos nuodingas medžiagas (kepenų ląstelių lygiajame endoplazminiame tinkle skaidomas alkoholis ir kitos nuodingos medžiagos); kepenys gamina kraujo plazmos baltymus (albuminą, fibrinogeną); kepenys suardo senus eritrocitus ir paverčia hemaglobiną į tulžyje randamus skilimo produktus (bilirubiną ir biliverdiną); kepenys gamina riebalus emulguojančią tulžį, kuri iki patekimo į dvylikapirštę žarną kaupiama tulžies pūslėje; kepenys kaupia gliukozę glikogeno pavidalu, paaiko pastovią glukozės koncentraciją kraujyje, skaido glikogeną iki gliukozės ir atvirškčiai; iš amino grupių ir amoniako gamina šlapalą.
 
=== Kasa ===
Kasa taip pat yra liauka, dalyvaujanti virškinimo sistemos veikloje. Kasa yra giliai pilvo ertmėje, prisišliejusi prie nugarinės pilvo sienelės. Tai pailgas ir kiek suplotas organas. Kasa - mišrios sekrecijos liauka, nes veikia dvejopai: kaip vidaus sekrecijos liauka į kraują išskiria hormonus insuliną ir gliukagoną, kaip išorės sekrecijos - gamina kasos sultis, kuriose yra fermentų visų rūšių maistui virškinti. Fermentai latakais keliauja į dvylikapirštę žarną.
 
=== Dvylikapirštė žarna ===
Dvylikapirštė žarna tai ~12 suglaustų suaugusio žmogaus pirštų ilgio plonosios žarnos atkarpa. Dvylikapirštėje žarnoje pradedamas viso žarnyno virškinimas, į ją atveria kepenų ir kasos latakai, todėl dvylikapirštė žarna labai svarbi virškinimo procese ir yra išskiriama iš kitų plonosios žarnos dalių. Kai chimusas patenka į dvylikapirštę žarną, baltymai ir angliavandeniai yra iš dalies suvirškinti, o riebalus dar reikia pradėti virškinti. Kepenų gaminama tulžis patenka į dvylikapirštę žarną, joje esančios druskos emulguoja riebalus (skaido į smulkius lašelius).  Riebalų lašeliai maišosi su vandeniu, todėl virškinimo fermentams prieinamas jš paviršius padidėja. Tuo tarpu kasa gamina kasos sultis, kurios patenka į dvylikapirštę žarną. Kasos sultyse yra natrio rūgšties karbonato (NaHCO3), kuris neutralizuoja chimusą, todėl dvylikapirštės (ir visos plonosios) žarnos pH tampa silpnai šarminis. Kasos sulčių fermentai veikia visas pagrindines sudedamąsias maisto dalis: kasos amilazė virškina krakmolą iki maltozės, tripsinas - baltymus iki pepdidų (peptidus iki amino rūgščių), lipazė - riebalus į glicerolį, riebalų rūgštis.
 
=== Plonoji žarna ===
[[Vaizdas:Illu intestine.jpg|thumb|335x335px|Plonoji ir storoji žarna]]
Žmogaus plonoji žarna - tai suraitytas apie 3-5 metrų ilgio vamzdelis. Plonosios žarnos gleivinės membranos sluoksnis yra briaunotas ir vagotas. Šių briaunelių ir vagelių paviršiuje yra maži pirštiški dariniai, vadinami gaureliais. Gaurelių paviršiuje esančios ląstelės turi mažyčius išsikišimus, vadinamus mikrogaureliais. Gaureliai ir mikrogaureliai labai padidina plonosios žarnos paviršiaus plotą, todėl padidėja ląstelių sąlytis su maisto dalelėmis ir virškinimas bei įsiurbimas vyksta sparčiau. Gaurelių epitelinės ląstelės gamina žarnyno fermentus, kurie lieka prisitvirtinę prie mikrogaurelių plazminės membranos. Šie fermentai baigia virškinti peptidus ir cukrus. Peptidazės suskaido peptidus iki amino rūgščių, maltazė suskaido maltozę iki gliukozės. Virškinimas vyksta tik ~30-50 cm esančioje plonosios žarnos srityje, o likusioje medžiagos įsiurbiamos į kraujagysles bei limfagysles. Molekules įsiurbia žarnos vidinio epitelio gaureliai (per mikrogaurelius maisto molekulės patenka į gaurelio vidų). Kiekviename gaurelyje yra kraujagyslės bei limfiniai kapiliarai. Cukrūs (gliukozė, fruktozė) patenka į gaurelių ląsteles, po to yra įsiurbiamį į kraują. Glicerolio ir riebalų rūgščių molekulės patenka į limfinius kapiliarus. Įsiurbimas tęsiasi tol, kol susiurbiamos beveik visos maisto medžiagos, esančios žarnyne. Įsiurbimas vyksta difuzijos bei aktyvios pernašos būdu.
 
=== Storoji žarna ===
Storąją žarną sudarančios pagrindinės dalys yra akloji žarna (cecum), gaubtinė žarna (ascending colon). Gaubtinė žarna dalijama į kylančiąją, skerinę, nusileidžiančiąją ir riestinę dalis. Kartu su maistu ir gėrimais į virškinamąjį traktą kasdien patenka ~1,5 litro vandens. Dar ~8,5 litro patenka su įvairiomis virškinimo liaukų išskiriamomis medžiagomis. Apie 95% šio vandens kiekio sugeriama plonojoje žarnoje, o dauguma likusios dalies absorbuojama storosios žarnos ląstelėse. Taip pat storojoje žarnoje įsiurbiamos kai kurios druskos, storosios žarnos ląstelės gamina vitaminą K.
 
=== Tiesioji žarna ===
Šioje žarnyno dalyje iš nesuvirškintų maisto liekanų formuojamos išmatos (ekskrementai). Išmatose yra ~75% vandens ir ~25% kietųjų medžiagų (⅓ žarnyno bakterijų, augalinės medžiagos, riebalai, tulžies pigmentai, neorganinės medžiagos, apmirusios žarnyno gleivinės ląstelės).
 
==<nowiki/>==
== Žmogaus virškinimo sistema ==
[[Vaizdas:Stemplė-Skrandis.JPG|thumb|right|250px|Stemplės perėjimas į skrandį]]