Zuniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Zuniai''' (''Zuni, Zuñi'', sav. ''A:shiwi'') – Šiaurės Amerikos [[indėnai]], priklausantys [[Pueblų kultūra]]i. Gyvena [[JAV]], [[Naujoji Meksika|Naujosios Meksikos]] valstijos vakaruose, prie Zunio upės ([[Mažasis Koloradas|Mažojo Kolorado]] intakas), 55 km į pietus nuo [[Galapas|Galapo]], netoli [[Arizona|Arizonos]] sienos. Populiacija – ~7000 žmonių (su zunių kilmės žmonėmis: >10 000). Kalba [[zunių kalba]], kurios ryšisryšys su kitomis kalbomis nenustatytas, bei angliškai. Išlaikę prigimtinę religiją, nors dalis atsivertę į krikščionybę.

Zuniai turi sudėtingą mitologinę ir religinę sąrangą. Topologija pagrįsta 6 kryptimis (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, [[zenitas]], [[nadyras]]). Gerbiamas Viešpats Saulė ir Motina Mėnuo, šokančios dvasios (kačinai). Svarbūs yra lietaus žyniai, kuriai atsakingi su atmosferos reiškinius, kalendoriaus saugojimą. Lanko žyniai rūpinasi karyba, išoriniu ir vidiniu genties saugumu, seniau vedė karus (prieš [[navachainavahai|navachusnavahus]]), persekiojo raganas. Valdžia priklausė žynių tarybai.

Iki pasirodant europiečiams zuniai gyveno kanjonų gyvenvietėse – [[pueblas|puebluose]]. Gyvenvietes sudarė nuo 20 iki 4–6 tūkst. žmonių. Tokią gyvenimo būdo tradiciją zuniai nešėsi nuo senovinių [[Mogoliono kultūra|Mogoliono]] ir [[anasaziai|Pueblų (anasazių)]] kultūrų. Su ispanais ryšius užmezgė [[1540]] m., iš jų perėmė metalo dirbinius, [[javai|javus]], vėliau pradėjo auginti [[avis]] (XIX–XX a. pr. tai buvo vienas pagrindinių jų verslų). Bandymai zunius apkrikštyti buvo nesėkmingi. [[1680]] m. buvo užkariauti ispanų, o iki [[1692]] m. susitelkė į vieną pueblą, aplink kurį [[1877]] m. sudaryta rezervacija. [[1850]] m. zunių buvo likę ~1300. [[teokratija|Teokratinę]] valdžią palaipsniui pakeitė pasaulietinė (nuo [[1934]] m. – renkama.; nuo [[1965]] m. – renkama slaptai, visuotiniuose rinkimuose).