Zuniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n.
 
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 25:
Iki pasirodant europiečiams zuniai gyveno kanjonų gyvenvietėse – [[pueblas|puebluose]]. Gyvenvietes sudarė nuo 20 iki 4–6 tūkst. žmonių. Tokią gyvenimo būdo tradiciją zuniai nešėsi nuo senovinių [[Mogoliono kultūra|Mogoliono]] ir [[anasaziai|Pueblų (anasazių)]] kultūrų. Su ispanais ryšius užmezgė [[1540]] m., iš jų perėmė metalo dirbinius, [[javai|javus]], vėliau pradėjo auginti [[avis]] (XIX–XX a. pr. tai buvo vienas pagrindinių jų verslų). Bandymai zunius apkrikštyti buvo nesėkmingi. [[1680]] m. buvo užkariauti ispanų, o iki [[1692]] m. susitelkė į vieną pueblą, aplink kurį [[1877]] m. sudaryta rezervacija. [[1850]] m. zunių buvo likę ~1300. [[teokratija|Teokratinę]] valdžią palaipsniui pakeitė pasaulietinė (nuo [[1934]] m. – renkama. nuo [[1965]] m. – renkama slaptai, visuotiniuose rinkimuose).
 
Dabar zuniai verčiasi amatais, samdomu darbu, galvijininkyste, savoms reikmėms augina kukurūzus. Atgaivinta dailiųjų [[amatai|amatų]] tradicija (juvelyrika iš sidabro, [[amuletas|amuletų]] gamyba, siuvinėjimas [[biseris|biseriu]], dekoruota keramika, odos apdirbimas, audimas). Dabar šeimos mąžta, vyksta šiuolaikėjimo vyksmai, tačiau zuniai tebėra išlaikę savitą visuomeninę, daiktinę ir dvasinę tradiciją.<ref>ĮterptiЭнциклопедия išnašą«Народы и религии мира», М.-1998</ref>
 
<gallery>