Borisas Bazarovas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Borisas Bazarovas | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = Borisas Bazarovas<br>''Борис Яковлевич Базаров''
| titulas =
| vaizdas =
Eilutė 18:
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla =
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 25:
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Vilniaus karo mokykla]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
Eilutė 34:
| vikiteka =
}}
'''Borisas Bazarovas'''
Slapyvardžiai ''Da Vinčis'', ''Kinas'', ''Nordas''
== Biografija ==
Gimė [[1893]] m. [[gegužės 27]] d. Kelmėje pašto darbuotojo šeimoje.<ref>[http://www.pseudology.org/Abel/BazarovBY.htm Biografija I (rus.)]</ref> Motina buvo namų šeimininkė.
1911 m. baigė Vilniaus realinę mokyklą.
[[1914]] m. baigė [[Vilniaus karo mokykla|Vilniaus karo mokyklą]]. Dalyvavo I pasauliniame kare, Orenburgo 105-ojo pulkе buvo [[Būrys (karyba)|būrio]] vadu ([[paporučikis]]). 1914 m. pabaigoje tapo [[Poručikas|poručiku]] ir [[Kuopa|kuopos]] vadas. 1916 m. papuolė į vokiečių nelaisvę, kur išbuvo 3 metus.
Po 1918 m. lapkričio revoliucijos Vokietijoje Bazarovas buvo paleistas ir grįžo į Rusiją, į [[Krymas|Krymą]]. Pradžioje apsistojo [[Rostovas prie Dono|Rostove prie Dono]], vėliau persikėlė į [[Jekaterinodaras|Jekarinodarą]], kur įsidarbino vietinėje tipografijoje. Čia susipažino su būsima žmona.
==Nuorodos==▼
1919 m. sausį Bazarovą mobilizavo į [[Baltieji|Baltųjų]] kariuomenę. Tarnavo jaunesniuoju karininku vienoje iš [[Antonas Denikinas|Denikino]] kariuomenės dalinių štabų, vėliau – [[Piotras Vrangelis|Vrangelio]] armijoje.
Raudoniesiems užėmus Krymą su Vrangelio kariuomenės likučiais evakavosi į Turkiją. Pradžioje gyveno [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]], vėliau persikėlė į Berlyną.
Nėra žinoma, kaip jis tapo tarybinės žvalgybos darbuotoju. Pagal vieną versiją jis 1921 m. pradžioje, nusivylęs baltųjų judėjimo idėjomis, pats pasisiūlė dirbti čekistams. Pagal antrą versiją jis į Baltųjų kariuomenę įstojo pagal [[ČK]] užduotį.<ref>[http://nvo.ng.ru/spforces/2006-10-06/7_bazarov.html Да Винчи советской внешней разведки]</ref>
1921 m. kovą Bazarovas jau buvo ČK Užsienio skyriaus kadrinis darbuotojas, pradžioje operatyvininkas, vėliau nelegalios rezidentūros Bulgarijoje (kurios interesai apėmė ir Rumuniją bei Jugoslaviją) vadovas.
Nuo [[1924]] m. iki [[1927]] m. dirbo TSRS ambasadoje [[Viena|Vienoje]], kur kuravo šnipus dirbusius Bulgarijoje, Jugoslavijoje, [[Austrija|Austrijoje]] ir [[Rumunija|Rumunijoje]]. [[1927]] m. grįžo į Maskvą, kur vadovavo OGPU Užsienio žvalgybos skyriaus [[Balkanai|Balkanų]] sektoriui. 1928 m. dėl sveikatos išstojo iš OGPU ir neilgai dirbo [[Aukščiausioji liaudies ūkio taryba|ALŪT]]. Tais pačiais metais vėl grįžo į OGPU ir buvo pasiųstas į [[Berlynas|Berlyną]], kur dirbo nelegalaus [[Rezidentas (žvalgyba)|rezidento]] pavaduotoju. vadovavo nelegalioms grupėms.
Iš Berlyno vadovavo vienuolikai agentų [[Paryžius|Paryžiuje]], šešiems [[Bukareštas|Bukarešte]], dviems [[Sofija|Sofijoje]], dviems [[Zagrebas|Zagrebe]], vienam [[Belgradas|Belgrade]] ir vienam [[Stambulas|Stambule]]. [[1930]] m. Jungtinės karalystės užsienio reikalų ministerijoje užverbavo agentą ''[[Ernest Holloway Oldham]]''.
[[1935]] m. išvyko į [[JAV]], kur tapo ''rezidentu'' [[Niujorkas|Niujorke]] ir šnipinėjo JAV iki [[1937]] metų. 1937 m. jam suteiktas [[Valstybės saugumo majoras|valstybės saugumo majoro]] laipsnis.
1938 m. grįžo į TSRS atostogų ir 1938 m. liepos 3 d. suimtas apkaltinus špionažu. 1939 m. vasario 21 d. nuteistas mirties bausme. Tą pačią dieną sušaudytas. Palaidotas Dono kapinėse (''Донское кладбище'').
[[1956]] m. gruodžio 22 d. [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|TSRS AT Karinės kolegijos]] reabilituotas.<ref>[http://svr.gov.ru/history/baz.htm Biografija II (rus.)]</ref>
B. Bazarovas laisvai kalbėjo [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]] ir [[Serbų-kroatų kalba|serbų-kroatų kalbomis]].
▲==Nuorodos==
* [http://nvo.ng.ru/spforces/2006-10-06/7_bazarov.html Да Винчи советской внешней разведки]
==Literatūra==
* Hede Massing, This Deception (New York, NY: Duell, Sloan and Pearce, 1951).
* Allen Weinstein and Alexander Vassiliev, The Haunted Wood: Soviet Espionage in America—the Stalin Era. New York: Random House, 1999.
|