Josquin des Prez: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
S (robotas: et:Josquin des Prez yra vertingas straipsnis)
Jokių tikrų žinių apie Žoskeno gimimo aplinkybes nėra. Anksčiau biografai jį siejo su kitu Žoskenu, gimusiu 1440 m. ir dainavusiu [[Italija|Italijoje]] Milane (šį faktą galima rasti biografijose išleistose iki pat 2000 m.). Dar didesnio netikrumo įnešė aplinkybė, kad Žoskeno vardas tuo metu buvo labai paplitęs. Spėjama, kad ''des Prez'' yra pravardė, o ne tikra pavardė. 1466 m. minima, kad dėdė Gille Leibloitte dit Desprez ir teta Jacque Banestonne dovanojo po savo mirties nuosavybę Jossequin Lebloitte dit Desprez, kaip paskutiniam gyvam giminaičiui, Kondė siur l’Esko miestelyje. Gimimo vieta, taip pat, nežinoma. Spėjama, kad jis galėjo gimti dabartinės [[Belgija|Belgijos]] [[Heno grafystė|Heno provincijos]] pietuose arba [[Pikardija|Pikardijos]] šiaurėje, Sen Kventino miestelyje. Spėjama, kad jis gimė 1450 m. viduryje. Sen Kventino parapijos archyvuose minimas choro berniukas, vardu Žoskenas. Apie Žoskeno muzikinį lavinimąsi, taip pat, nežinoma nieko. Yra spėjimas, kad jis galėjo būti pažįstamas su vyresniu kompozitoriumi [[Johannes Ockeghem]], nes keliuose ankstyviausiuose Žoskeno kūriniuose yra tiesioginių referencijų į [[Johannes Ockeghem]] kūrybą. Žoskeno vardas minimas [[Jean Molinet]] poemoje „Nymphes des Bois“, skirtoje Okehemo mirčiai paminėti. Šiai poemai Žoskenas parašė muziką.
 
[[1477]] m. [[balandžio 19]] d. dokumente minima, kad Žoskenas gieda [[Anžu]] kunigaikščio Renė dvare [[Provanso Eksas|Provanso Ekse]]. Spėjama, kad jis galėjo atvykti į Eksą jau apie 17751475 m. ir išbūti jame iki 17781478 ar iki 17801480 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur l’Esko miestelyje (dabartinės [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Kartu minimas jo tėvo Gossard Lebloitte dit Desprez vardas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karalių]] [[Liudvikas XI|Liudviką XI]]-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu [[choras]] po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į [[Vengrija|Vengriją]] ([[Estergonas|Estergono]] arkivyskupas Pál Várdai 1539 m. mini, kad 1480 m. Žoskenas dainavo pas Vengrijos karalių [[Matijas Korvinas|Matijasą Korviną]]). Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza [[Milanas|Milane]]. [[Vatikanas|Vatikano]] archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos Prancūzijos [[Buržas|Buržo]] vyskupijoje [[beneficija|beneficiją]], kurią visgi gavo, tačiau atsisakė ir tikriausiai niekuomet nebuvo į ją nuvykęs. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas [[Sforcos|Sforcoms]] tarnavo iki 1489 m.
 
1489 m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus [[Inocentas VIII|Inocento VIII]]-ojo koplyčiojekapelos chore, vėliau − [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo Bordžijos. [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu tarp 1495 ir 1499 m. Spėjama, kad Žoskenas po to tarnavo Prancūzijos karaliui [[Liudvikas XII|Liudvikui XII]]-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų atrodo, kad buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoretikas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno [[motetas]] „''Memor esto verbi tui servo tuo''“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad [[karalius]] skolingas beneficiją.
 
[[1503]] m. balandį Žoskenas persikėlė į [[Ferara|Ferarą]] pasamdytas hercogo Ercole d’Este, kuris buvo Liudviko XII-ojo sąjungininkas. Išlikę du hercogo patarėjų laiškai, kuriuose aptariama naujo dvaro choro kapelmeisterio kandidatūra ir jame Žoskenas lyginamas su kitu garsiu to meto kompozitoriumi [[Heinrich Isaac]]. Viename laiške teigiama, kad Žoskenas kuria muziką geriau, kitame atkreipiamas dėmesys, kad Žoskenas kainuos daugiau nei Izakas (200 dukatų vietoj 120), bei minima, kad su Izaku lengviau rasti bendrą kalbą, nes Žoskenas kuria tada, kada jis nori, o ne tada, kada užsakovas nori. Tai vienintelis žinomas liudijimas apie Žoskeno asmenybę. Nepaisant Žoskeno kainos [[hercogas]] kapelmeisteriu pasamdė jį. Praėjus porai mėnesių po Žoskeno atvykimo į Ferarą, miestą apėmė [[maras]]. Hercogas pasitraukė į užmiestį, Žoskenas paliko miestą neišbuvęs jame nei metų
 
[[Vaizdas:Josquin Missa BV Kyrie.jpg|thumb|right|340px| XVI a. [[manuskriptas]] su „Missa de Beata Virgine“ pradžia, Vatikano biblioteka)]]
9 336

pakeitimai