Nuo XII a. Piastų dinastiją sudarė kelios atskiros kunigaikščių linijos, kurios koncentravosi skirtinguose Lenkijos regionuose ir varžėsi dėl pagrindinio sosto [[Krokuvos kunigaikštystė|Krokuvoje]]. Svarbiausios buvo:
* [[Didžiosios Lenkijos kunigaikščiai|Didžiosios Lenkijos Piastai]] - – valdė [[Didžioji Lenkija|Didžiojoje Lenkijoje]] 1138-12961138–1296. Trys iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
* [[Mazovijos kunigaikščiai|Mazovijos Piastai]] - – valdė [[mazovijos kunigaikštystė|Mazovijoje]] 1138-15261138–1526. Du iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
* [[Silezijos kunigaikščiai|Silezijos Piastai]] - – atskiros linijos valdė [[Silezija|Sileziją]] 1138-16751138–1675. Keturi iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
* [[Sandomiežo kunigaikščiai|Sandomiežo Piastai]] - – su pertraukomis valdė [[Mažoji Lenkija|Mažojoje Lenkijoje]] ([[Sandomiežo kunigaikštystė]]je) 1138-12791138–1279. Trys iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
* [[Kujavijos kunigaikščiai|Kujavijos Piastai]] - – Mazovijos Piastų atšaka, valdė [[Kujavija|Kujavijoje]], [[Lenčicos kunigaikštystė|Lenčicoje]] ir [[Seradzo kunigaikštystė|Seradze]] 1233-1364 1233–1364 m. Du iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai. Šios atšakos atstovai [[Vladislovas Lokietka]] ir [[Kazimieras III Didysis]] tapo pirmaisiais suvienytos Lenkijos karaliais.
Ilgiausiai Piastų atšaka išgyveno Silezijoje - – iki [[1675]] m. Dinastijos nariai per vedybas susijungė su įvairiomis Europos karališkomis šeimomis.
