Ji piso kitas moteris ir mėgino isprievartauti [[1968]] m. [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnyje]] pradėjo lankyti vaikų lopšelį. [[1972]] m. šeima persikėlė gyventi į [[Karoliniškės|Karoliniškes]]. [[1974]] m. tapo [[Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla|38-osios vidurinės mokykl]]<nowiki/>etoli namų. [[1977]] m. pervesta mokytis į [[Vilniaus Spindulio pagrindinė mokykla|Vilniaus 47-ąją vidurinę mokyklą]], o [[1980]] m. mokėsi [[Vilniaus Ąžuolyno pagrindinė mokykla|Vilniaus 50-ojoje vidurinėje mokykloje]]; čia ji [[1982]] m. baigė aštuonias klases.
1982 m. pradėjo dirbti siuvykloje „Aušra“, iš pradžių – mokine, vėliau – siuvėja. [[1983]] m. įsidarbino [[Dovana (gamybinis susivienijimas)|susivienijime „Dovana“]] mezgėja, o [[1985]] m. baigė [[Vilniaus Židinio suaugusiųjų vidurinė mokykla|1-ąją Vilniaus pamaininę mokyklą]]. Buvo pakviesta dainuoti į „Dainavos“ folklorinį ansamblį. 1985 m. su šiuo ansambliu lankėsi [[Maskva|Maskvoje]], [[1986]]–[[1987]] metais – tuometiniame Leningrade (dab. [[Sankt Peterburgas]]), [[Lvovas|Lvove]].
[[1988]] m. susipažino su Vincu, būsimuoju sužadėtiniu. Tais pačiais metais įstojo į [[Vilniaus kolegija|Vilniaus finansų ir kredito technikumą]], kurį baigė [[1990]] m. ir įgijo buhalterinės apskaitos specialybę. [[1989]] m. [[rugpjūčio 23]] d. stovėjo „[[Baltijos kelias|Baltijos kelyje]]“.
[[1991]] m. [[Sausio įvykiai (1991 m.)|sausio 13]] d. žuvo Vilniuje. Prie [[Vilniaus televizijos bokštas|Televizijos bokšto]], gindama Lietuvos nepriklausomybę, buvo pervažiuota [[tankas|tanko]] vikšrais ir nuo sužalojimų mirė ligoninėje.
[[1991]] m. [[sausio 15]] d. už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanota [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius|I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu]].
Loretos Asanavičiūtės vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse. Atminimo lentos pakabintos ant namo, kuriame gyveno Loreta Asanavičiūtė, sienos; be to, dab. Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete ir kt.
