Lobotomija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Chirurgai pragręždavo dvi skyles kaukolėje – viršuje arba iš šonų – ir į smegenis įkišdavo aštrų įrankį – leukotomą. Tuomet chirurgas pajudindavo įrankį iš vienos pusės į kitą, taip nutraukdamas kaktinės žievinės smegenų srities jungtis su likusiomis smegenimis. Taikant lobotomiją buvo gydomos įvairios ligos nuo šizofrenijos iki depresijos ir kompulsinių sutrikimų, netgi dėl menkiausių priežasčių, kaip elementarus [[aktyvumo ir dėmesio sutrikimas]]. Tokio metodo išpopuliarėjimo priežastis buvo paprasta – visos alternatyvos buvo prastesnės.

=== Galvos smegenys. Lobotomijos pasėkmės ===

 

Lobotomijos metu intervencijos metu pažeidžiama anatominė galvos smegenų struktūra, tiksliau kaktinė smegenų skiltis, atsakinga už sprendimų priėmimą, kadangi yra minėta dalis yra atskirta nuo kitų sutrinka ir sudėtinga komunikacijos sistema tarp atskirų dalių. Todėl pacientas galiausiai tapdavo protiškai neįgalus, nors po procedūros susidarydavo pagerėjimo ar net pasveikimo iliuzija.