Kopa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 6:
 
== Kopų judėjimas ==
Yra sudu smėlio kopų tipai – [[barchanas|barchanai]] ir seifai, arba išilginės kopos. Barchanai paprastai būna dykumos pakraščiuose, kur smėlio palyginti nedaug ir dažnai yra šiek tiek krūmų skrebų. Šios kopos pjautuvo pavidalo: jų ragai atkreipti pavėjui. Tarp kopų yra gargždas arba plika uoliena. Vėjas lėkštuoju šlaitu pučia smiltis aukštyn. Kai jos pasiekia kopos viršūnę, nusirita žemyn statesniuoju pavėjiniu šlaitu. Taip smėlio grūdeliai iš kopos užpakalinės dalies nuolat pernešami į priešakinę, ir kopa lėtai slenka. Didžiulės kopos slenka nepaprastai lėtai, o maži barchanai nuslenka iki 15 m per metus. Kur barchanų yra daug, jie išsirikiuoja eile ir sudaro skersinę kopą.
Seifai, arba išilginės kopos, užima gana didelius dykumo plotus. Tai ilgi smėlio gūbriai, kuriuos vienus nuo kitų skiria uolėti arba akmeningi ruožai, nuo kurių vėjo sūkuriai nupustė smėlį. Kur visą dykumą dengia smėlis, barchanai ir seifai susilieja ir sudaro netvarkingą kalvotą paviršių.
Smulkiausios dulkės pakyla į orą tūkstančius metrų, nulekia šimtus kilometrų ir, jei būna išnešamos už dykumos ribų, nusėdusios sudaro labai derlingą liosinį [[dirvožemis|dirvožemį]].<ref>Beazley Mitchell. „Žemė ir jos gėrybės“. Vilnius. Valstybinė enciklopedijų leidykla. 1992</ref>