Lavoriškių–Nemenčinės miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
sujungta su Lavoriškių giria |
|||
Eilutė 1:
{{coor title dm|54|46|N|25|32|E}}
'''Lavoriškių-Nemenčinės miškai''' – [[miškas|miškai]] [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į rytus ir šiaurės vakarus nuo [[Vilnius|Vilniaus]].▼
[[Vaizdas:Įduba netoli Karačiūnų.JPG|thumb|250px|Miškas netoli [[Žemieji Karačiūnai|Karačiūnų]]]]
▲'''Lavoriškių-Nemenčinės miškai''' arba '''Lavoriškių giria''' – šeštas pagal plotą [[
== Geografija ==
Plotas 31 010 ha, mišku apaugę 27 500 ha. 50 miškų; didesnieji: Antavilių, Avietynės, Bezdonių, Dolnios, Kairėnų, Lavoriškių, Nemenčinės, Rokantiškių, Santakos, Skersabalių, Taurijos, Valakupių. 65 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso [[Vilniaus miškų urėdija]]i, [[Nemenčinės miškų urėdija]]i bei Vilniaus miesto savivaldybei. Masyvas prasideda [[Valakupiai|Valakupiuose]] (Vilniaus miesto dalis) ir tęsiasi į šiaurės rytus iki [[Neris|Neries]] ir [[Žeimena|Žeimenos]] santakos, rytuose pereina į [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritoriją. Miškuose yra miestelių ir kaimų ([[Arvydai]], [[Ąžuolinė]], [[Bezdonys]], [[Buzaraistis]], [[Nemenčinė]], [[Vilkiškės]] ir kitų). Masyvą kerta geležinkelis
Reljefas šiaurės vakaruose lygus, pelkėtas, pietryčiuose kalvotas. [[Dirvožemis|Dirvožemiai]] jauriniai glėjiški, vietomis tipiški jauriniai, smėliniai.
Miškuose įrengtos miško poilsiavietės, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, yra įsiterpusių kolektyvinių sodų ir stacionarių poilsiaviečių; gausu gamtos ir kultūros paminklų (12 [[pilkapis|pilkapių]]). Masyvo pietvakarinėje dalyje yra [[Pavilnių regioninis parkas]], vidurinėje – [[Dvarčionių geomorfologinis draustinis]] ir [[Skersabalių geomorfologinis draustinis]], pietinėje – [[Vilnios hidrografinis draustinis]], rytinėje dalyje – [[Baravykynės kraštovaizdžio draustinis]], [[Taurijos ornitologinis draustinis]] ir [[Buivydų hidrografinis draustinis]].
== Medynai ==
Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo. 1 % miškų – rezervatiniai I grupės, 8 % – ekosistemų apsaugos II A grupės, 20 % -rekreaciniai II B grupės, 16 % – apsauginiai III grupės, 55 % – ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 24 %. [[pušis|pušynų]] yra 72 %, [[eglė|eglynų]] 11 %, [[beržas|beržynų]] 10 %, [[baltalksnis|baltalksnynų]] 3 %, [[juodalksnis|juodalksnynų]] ir [[drebulė|drebulynų]] po 2 %. Jaunuolynai sudaro 30 %, pusamžiai medynai 49 %, bręstantys 14 %, brandūs 7 %. Medynų vidutinis amžius 65 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,74, tūris 237 m³/ha.▼
Miškuose vyrauja savaiminės kilmės brukniniai ir mėlyniniai [[Pušis|pušynai]] su [[Eglė|eglių]], [[Beržas|beržų]] ir [[Juodalksnis|juodalksnių]] priemaiša.
▲Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo. 1 % miškų – rezervatiniai I grupės, 8 % – ekosistemų apsaugos II A grupės, 20 % -rekreaciniai II B grupės, 16 % – apsauginiai III grupės, 55 % – ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 24 %. [[
== Gyvūnija ==
Lavoriškių girioje yra [[Briedis|briedžių]], [[Stirna|stirnų]], [[Šernas|šernų]], [[Barsukas|barsukų]], [[Lapė|lapių]], [[Kurtinys|kurtinių]], [[Tetervinas|tetervinų]], [[Jerubė|jerubių]], užklysta ir [[Lūšis|lūšys]].
== Istorija ==
|