Šavančiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

|grupė = Šavante

|paveikslėlis= = Mujeres xinguanas.JPG

|gyvskaičius = 9600

|popvieta = [[Brazilija]]

|religija= = [[šamanizmas]], [[krikščionybė]]

|kalba= = [[šavančių kalba|šavančių]]

|gim = įvairios [[že]] tautos

'''Šavante''' (''Xavante, Shavante, Chavante, Akuen, A'uweA’uwe'') yra [[indėnai|indėnų]] gentis, įsikūrusi dabartinės [[Brazilija|Brazilijos]] [[Mato Grosas|Mato Groso]] valstijos rytuose. Kalba [[šavante kalba]], priklausančia [[že kalbos|že kalbų]] šeimai. Šiuo metu yra išlikę apie 96009 600 žmonių, gyvenančių daugiau, kaip septyniasdešimtyje kaimų.

[[XVII amžius|XVII amžiuje]] gentis buvo pavergta. XIX amžiuje [[Gojasas|Gojaso]] valstijoje šavante trumpai gyveno kartu su baltaisiais, vėliau pasitraukė į Mato Grosą. Iš naujo "atrasti"„atrasti“ buvo 1930-aisiais metais. Nuo [[1946]] iki [[1957]] metų šavante indėnams buvo taikoma Brazilijos diktatoriaus [[Getulijas Vargas|Getulijo Vargaso]] Tautinė Integracijos Programa, jie vėl patyrė žudynes, baltųjų atneštų ligų epidemijas. Dėl tokios istorijos, šie indėnai iki dabar labai atsargiai žiūri į bet kurį ne jų genties žmogų ir stengiasi išvengti kontaktų.

Šavante pasižymi ypatinga dualistine socialine struktūra. Gentis susiskirsčiusi į du klanus, ''Âwawẽ'' ir ''Po'rezaPo’reza'õno''. Vedybos tarp to paties klano narių draudžiamos. Tarp klanų vyksta įvairios tradicinės taikios varžybos, kaip kad lenktynės nešant apie 80 kilogramų sveriantį palmės kamieną.