Dzūkija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 193.219.177.68 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Лобачев Владимир keitimas)
Eilutė 17:
'''Dzūkija''', kitaip '''Dainava''', '''Pietų Aukštaitija''' – vienas iš 5 (etninės) [[Lietuvos etnokultūriniai regionai|Lietuvos etnokultūrinių regionų]]. Lietuvos Respublikai priklausančios Dzūkijos dalies autochtonai yra vad. [[Dzūkija|dzūkai]], kalbantys daugiausia [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] [[aukštaičių tarmė]]s pietų aukštaičių, arba vad. „vakarinių dzūkų“/„dzūkų trakiškių“ patarme. Pietinė, priklausanti Baltarusijai ir Lenkijai Dzūkijos dalis [[XIX amžius|XIX]]-[[XX amžius|XX]] a. buvo iš esmės polonizuota, todėl daugumą jos gyventojų sudaro [[lenkai]] ir [[baltarusiai]].
 
== ==
== Regiono vardas ir samprata ==
Anot kalbininkų, ''Dzūkijos'' vardas kilo iš kt. etnokultūrinių regionų lietuvių viso pietrytinio etnolingvistinės Lietuvos pakraščio (=XX a. 3-7 dešimtmečių lietuvių tarmių kartoschemų „dzūkų tarmės“ arealo) gyventojams XVIII ar XIX a. duotos pravardės, pašiepiančios vietos šnektoms itin būdingą [[Dzūkijos dialektas|dzūkavimo]] reiškinį; literatūroje terminas ''Dzūkija'' vartojamas nuo XIX a., o pačių dzūkų kalboje (kaip dzūkų savivardis) – tik nuo XX a.
 
Eilutė 29:
== Dzūkijos gamta ==
Didžiąją Dzūkijos dalį užima miškai ([[Gudų giria]] ir. kt.),– todėl rečiausiai gyvenamose krašto dalyse gyventojų tankumas yra mažesnis nei 10 žm./km². Be didžiulių miškų, regione dar yra didžiausia Lietuvos Respublikos teritorijoje [[pelkė]] – [[Čepkelių raistas]].
Didžiausios
Didžiausios Dzūkijos upės yra [[Nemunas]], [[Neris (upė)|Neris]], [[Merkys]], [[Juodoji Ančia]], [[Ūla]], [[Katra]], [[Ditva]] ir [[Strėva]].
== ==
{{panorama|Dzukija-2007-06-10.jpg|1200px|Dzūkijos miškai}}
[[Vaizdas:NemunasTiesLiskiava.jpg|thumb|Nemunas ties Liškiava]]
 
== Svarbiausios Dzūkijos gyvenvietės ==
Didžiausi istorinės Dzūkijos miestai yra [[Gardinas]], [[Lyda]], [[Suvalkai]] (nors jis priskiriamas Suvalkijai[[Suvalkai#Geografija| 1]]) ir [[Alytus]],– pastarasis dažnai pavadinamas „Dzūkijos sostine“, bet dab. Dzūkijos istorinio prototipo (iki [[1413]] m. gyvavusios Trakų kunigaikštystės) politinio centro funkcijas visuomet atlikdavo kita gyvenvietė (iš pradžių – tikriausiai [[Merkinė]], kuri bent iki XV a. buvo pusę Trakų kunigaikštystės apėmusios ''Merkinės žemės'' centras, nuo XIII a. pab.(?) – [[Senieji Trakai]], nuo XIV a. 8 dešimtmečio – [[Trakai]]).
 
== Dzūkijos nacionaliniai parkai ==
Iš penkių Lietuvos nacionalinių parkų du yra Dzūkijoje: [[1991]] m. į rytus nuo [[Varėna|Varėnos]] esančioje teritorijoje įsteigtas [[Dzūkijos nacionalinis parkas]], o [[1992]] m. Trakuose ir jų apylinkėse ėmė veikti [[Trakų istorinis nacionalinis parkas]].
 
== Nuorodos ==
{{vikižodynas}}