Dzūkija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 193.219.177.68 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Лобачев Владимир keitimas) |
|||
Eilutė 17:
'''Dzūkija''', kitaip '''Dainava''', '''Pietų Aukštaitija''' – vienas iš 5 (etninės) [[Lietuvos etnokultūriniai regionai|Lietuvos etnokultūrinių regionų]]. Lietuvos Respublikai priklausančios Dzūkijos dalies autochtonai yra vad. [[Dzūkija|dzūkai]], kalbantys daugiausia [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] [[aukštaičių tarmė]]s pietų aukštaičių, arba vad. „vakarinių dzūkų“/„dzūkų trakiškių“ patarme. Pietinė, priklausanti Baltarusijai ir Lenkijai Dzūkijos dalis [[XIX amžius|XIX]]-[[XX amžius|XX]] a. buvo iš esmės polonizuota, todėl daugumą jos gyventojų sudaro [[lenkai]] ir [[baltarusiai]].
== ==
Anot kalbininkų, ''Dzūkijos'' vardas kilo iš kt. etnokultūrinių regionų lietuvių viso pietrytinio etnolingvistinės Lietuvos pakraščio (=XX a. 3-7 dešimtmečių lietuvių tarmių kartoschemų „dzūkų tarmės“ arealo) gyventojams XVIII ar XIX a. duotos pravardės, pašiepiančios vietos šnektoms itin būdingą [[Dzūkijos dialektas|dzūkavimo]] reiškinį; literatūroje terminas ''Dzūkija'' vartojamas nuo XIX a., o pačių dzūkų kalboje (kaip dzūkų savivardis) – tik nuo XX a.
Eilutė 29:
== Dzūkijos gamta ==
Didžiąją Dzūkijos dalį užima miškai ([[Gudų giria]] ir. kt.),– todėl rečiausiai gyvenamose krašto dalyse gyventojų tankumas yra mažesnis nei 10 žm./km². Be didžiulių miškų, regione dar yra didžiausia Lietuvos Respublikos teritorijoje [[pelkė]] – [[Čepkelių raistas]].
Didžiausios
== ==
== Nuorodos ==
{{vikižodynas}}
|