Čilojė: Skirtumas tarp puslapio versijų

32 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 25 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q504449.)
S
 
[[Vaizdas:Abtao-Parque Nacional Chiloé.jpg|thumb|250px|Valdivijos miškai]]
 
'''Čilojė''' ({{es|Isla de Chiloé}}), dar vadinamaarba ''Isla Grande de Chiloé'') – sala [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Čilojės salynas|Čilojės salyne]], prie [[Čilė]]s krantų. Priklauso [[Los Lagoso regionas|Los Lagoso regionui]].
 
== Geografija ==
 
Plotas 8394 km² (antra pagal dydį šalyje ir penkta Pietų Amerikoje). Nuo žemyno salą skiria [[Čakao sąsiauris]], [[Ankudo įlanka|Ankudo]] ir [[Korkovado įlanka|Korkovado]] įlankos. Salos ilgis 190 km, plotis 55-6555–65 km. Vakariniu pakraščiu driekiasi [[kalnas|kalnai]], iškylantys ikisiekiantys 820 m aukštį. Rytuose – kalvota lyguma. [[Klimatas]] vidutinių platumų;, vėjuotas, lietingas, vėsus. Vidutinė metinė temperatūra 11 °C. Lyja ištisus metus, iškrinta nuo 2500 mm [[krituliai|kritulių]] rytuose iki 4000 mm vakaruose. Žiemą kartais pasninga. Upės trumpos, vandeningos, įteka į vandenyną; pagrindinės – Medina ir Čepu. Čiloję dengia [[Valdivijos drėgnieji miškai]]. Auga [[paprastoji luma]], [[blizgusis notofagas]], [[čilbambukis]], [[gunera]], [[lazdyninis čiliukas]], [[kiparisinė ficroja]]. Iš gyvūnų sutinkama [[Darvino lapė]], elniai [[pudu]], pakrantėse lankosi [[banginiai]]. Yra įsteigtasĮsteigtas [[Čilojės nacionalinis parkas]]. Sala laikoma [[bulvė|bulvių]] tėvyne.
 
== Istorija ==
 
Pirmieji salos gyventojai buvo klajokliai [[čonai]]. Vėliau mapučių gentis [[huiljičiai]] iš žemyno atsikraustė į Čiloję, pradėjo verstis [[žvejyba]] ir žemės ūkiu. [[1567]] m. salą „atrado“ ispanai, įkūrė Kastro uostą, kuris vėliau tapo [[jėzuitai|jėzuitų]] misijos centru. Sala ilgą laiką buvo kolonizatoriųkolonistų ispanų bastionu ir prie Čilės prijungta tik [[1826]] m. 1960 m. Čilojė smarkiailabai nukentėjo nuo galingostipraus žemės drebėjimo.
 
== Gyventojai ==
 
2002 m. saloje gyveno 154,8  tūkst. gyventojų. Pagrindiniai miestai –: [[Ankudas]] (39,9  tūkst.), [[Kastras]] (39,4 tūkst.), [[Keljonas]] (21,8 tūkst.), [[Dalkauė]] (12,8 tūkst.). Gyventojai verčiasi žvejyba, žemės ūkiu, turizmu, miškininkyste.
 
== Kultūra ==
 
Čilojė unikali savo kultūra, architektūra, kraštovaizdžiais. Čia nėra tradicinių kolonijinių pastatų, tačiau yra daug nedidelių [[Čilojės bažnyčios|medinių bažnyčių]], įkurtų jėzuitų. XIX  a. įkurtapastatyta daug namų ant polių (''[[palafito]]''). 2000 m. Čilės architektūrinis palikimas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].
{{Commons|World Heritage churches of Chiloé|no=T}}
 
1 780

pakeitimų