Regina Varnaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas |
|||
Eilutė 1:
'''Regina Marija Varnaitė-Eidukaitienė''' ([[1927]] m. [[gegužės 18|gegužės 19]] d.) – garsi [[Lietuva|lietuvių]] aktorė, gimusi [[Ukmergė]]je. Dabartinė gyvenamoji vieta – [[Kaunas]].
[[2012]] m. aktorei suteiktas [[Kaunas|Kauno]] garbės piliečio vardas. <ref>http://www.lrytas.lt/-13299890671329027381-aktorei-r-varnaitei-suteiktas-kauno-garb%C4%97s-piliet%C4%97s-vardas.htm</ref>
Aktorė Regina Varnaitė apdovanota Lietuvos respublikine premija (1997), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (2000), Fortūnos statulėle už ištikimybę profesijai (2002), Kauno mero apdovanojimu „Gerumo plyta“ (2003), Santakos I-ojo laipsnio garbės ženklu (2007), Medaliu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 20 metų „Tikime laisve“ (2010), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu (2010), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2012), Kauno miesto garbės pilietės vardu (2012), Lietuvos notarų rūmų atminimo medaliu „Juozo Vilkutaičio-Keturakio medalis“ (2014).
== Biografija ==
Regina Marija Varnaitė gimė Ukmergės mieste. Tėvas Rapolas Varnas (1980-1950), kilęs iš Kaušų kaimo, netoli Ukmergės, gausios 8 vaikų (trys broliai ir penkios seserys) šeimos. Jauniausias iš brolių, carinės okupacijos metais, Rapolas lankė pradžios mokyklą, o paaugęs savarankiškai išvyko į Žitomirą (Ukraina) ir ten baigęs mokslus įgijo žemės matininko specialybę. Po I pasaulinio karo grįžęs į Lietuvą, tarpukario Kaune R. Varnas dirbo Žemės tvarkymo departamente. Nepriklausomoje Lietuvoje vyko žemės tvarkymo reforma, kaimus skirstant vienkiemiais, todėl vasarą R. Varnas vykdavo į įvairiausias vietoves žemės matuoti.
Mama Filomena Varnienė (1990-1972) buvo giliai tikinti katalikė, ji formavo Reginos požiūrį į gyvenimą, puoselėjo dukros Reginos ir sūnaus Eriko draugystę, tvarkė ir prižiūrėjo namus. Filomena Varnienė turėjo labai gražų balsą, mokėjo daug dainų ir giesmių, sekmadieniais bažnyčioje pritardavo chorui. Mama buvo labai švelni, gera, vaikams visuomet buvo svarbūs mamos patarimai.
Šeimoje Regina Varnaitė tėvų dėmesiu dalinosi su dvejais metais vyresniu broliu Eriku Varnu (1923-1991). Erikas Varnas - dailininkas, skulptorius, sukūrė daug medalių, reljefų, portretų. Vaikystės žaidimai su broliu: karstymasis po medžius, gaudynės, važinėjimas dviračiu - suformavo aktorės asmenybę ir temperamentingą charakterį, kuris vėliau atsiskleidė aktorės sukurtuose charakteriniuose personažuose.
Regina Varnaitė [[1946]] m. baigė A. Smetonos gimnaziją Ukmergėje, išlaikė egzaminus ir buvo priimta mokytis į [[Kauno dramos teatras|Kauno dramos teatro studiją]]. Kurso vadovas – [[Antanas Sutkus (1892)|Antanas Sutkus]], vėliau Alfonsas Radzevičius. 1947 m. su grupe kurso draugų aktorinio meno išvyko mokytis į Teatro meno institutą GITIS'ą (Maskvoje), kurį baigė 1952 m. ir grįžo į Kauno dramos teatrą, kuriame iki 2010 m. sukūrė 90 įvairių komiškų, tragiškų, dramatinių vaidmenų, tarp jų keletą vyriškų personažų.
Reginos Varnaitės vyras - aktorius Vytautas Eidukaitis (1923-1989) - žymus charakterinių, komiškų vaidmenų kūrėjas.
Reginos Varnaitės ir [[Vytautas Eidukaitis|Vytauto Eidukaičio]], šeimoje užaugo dvi dukterys – Vyta Eidukaitytė-Martinavičienė (1955) ir Aušra Eidukaitytė (1957). Vyta penkerius metus lankė [[Baletas|baleto]] klasę Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, studijavo miškų ūkio inžinieriaus specialybę LŽŪA (1973-1978), dirbo Kretingos miškų ūkio medelyne (1979-1983), Klaipėdos universitete baigė socialinius mokslus (2000), dirba socialinių reikalų ir sveikatos sk. specialiste, Kretingos r. savivaldybės administracijoje <ref>{{cite web| author=Irena Šeškevičienė| title=Žvaigždžių dukters aktorystė nepaviliojo — Another View| url=http://www.pajurionaujienos.com/?sid=2118&act=exp| accessdate=2008-12-19}}</ref>.
Dukra Aušra Eidukaitytė baigė tapybą, Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje (1976), studijavo Katalikų teologijos fakultete VDU, teologijos bakalaurė (1997-2002), teologijos licenciatė (magistrė) KTF VDU (2002-2004), Katalikų teologijos fakultete VDU apgynė daktaro disertaciją (2009), jai suteiktas teologijos mokslų daktaro laipsnis. Dirba LR Seimo narės Rasos Juknevičienės padėjėja (nuo 2004), VDU KTF lektore (nuo 2012).
== Svarbiausi vaidmenys teatre ==
* 1953 – Galčicha. [[Aleksandras Ostrovskis]]. Be kaltės kaltieji. Režisierius [[Romualdas Juknevičius]].
* 1954 – Matriona Afanasjevna (Madlen). Cezar Solodar. Alyvų sodas. Režisierius Henrikas Vancevičius.
* 1956 – Bebenė. [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose. Režisierius
* 1957 - Ona Dargulienė. R. Narečionis. Nuostabus bičiulis. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
* 1964 – Misis Pičem. Bertold Brecht. Opera už tris skatikus. A. Gončarovas, G. Kostiukovas. KVDT▼
* 1958 - Misis Kvikli. W. Shakespeare. Vindzoro kūmutės. Režisierius N. Buchmanas. KVDT
* 1961 - Ledi Grizelė Meri. A. Ridas. Plačiaburnė. Režisierius A. Baltrušaitis. KVDT
* 1962 - Magdalena. A. Gricius. Ir ūsai nepadėjo. Režisierius Kęstutis Genys. KVDT
* 1963 - Nykštukas-Antradienis. Broliai Grimai. Snieguolė ir septyni nykštukai. Režisierius L. Zelčius. KVDT
▲* 1964 –
* 1964 - Ponsija. F. Garcia Lorca. Bernardos Albos namai. Režisierius H. Vancevičius. KVDT
* 1965 - Jevdokija Fiodorovna. A. Minčkovskis. Skėčius reikia saugoti. Režisierius R. Tumpa. KVDT
* 1965 - Labutienė. D. Urnevičiūtė. Numintas slenkstis. Režisierius S. Čaikauskas. KVDT
* 1966 – Uršulė. [[Kazys Boruta]]. Baltaragio malūnas. Režisierius [[Stasys Motiejūnas]]. KVDT
*
* 1968 - Tėvas Bartolomėjus. M. Bulgakovo. Moljeras. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
* 1968 – Vienuolė. [[Kazys Saja]]. Mamutų medžioklė. Režisierius [[Jonas Jurašas]]. KVDT
* 1970 – Izolda. Kazys Saja. Šventežeris. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
* 1971 - Mis Fernivel. P. Šeferis. Juodoji komedija. Režisierė Irena Bučienė. KVDT
* 1972 – Smilgienė. Kazys Saja. Dilgėlių šilkas. Režisierė [[Kazimiera Kymantaitė]]. KVDT
* 1973 - Ema. R. Louleris. Septynioliktosios lėlės vasara. Režisierė I. Steponavičiūtė. KVDT
* 1974 – Bekampienė. [[Keturakis]]. Amerika pirtyje. Režisierius [[Valdas Lencevičius]] KVADT
* 1976 –
* 1982 – Misis Soums. Thornton Wilder. Mūsų miestelis. Režisierius [[Gytis Padegimas]].
* 1984 – Antosė. Ema Mikulėnaitė. Visada tas pats. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
* 1984 - Morta. J. Montvila. Didysis geismas. Režisierė N. Karpuškaitė. KVADT
* 1986 – Evanfija. Manolis Korres. Senelių namai. Režisierius [[Jonas Vaitkus]]. KVADT
* 1989 - Nykštukas Torinas. Pgl. J.R.R. Tolkien apysaką. Bilbas Beginsas. Režisierė N. Karpuškaitė. KVADT
* 1991 –
* 1993 – Vini. [[Samuel Beckett]]. Laimingos dienos. Rež. [[Birutė Marcinkevičiūtė]]. KVADT
* 1993 – Juokdarys. [[William Shakespeare]]. Dvyliktoji naktis. Režisierė Karen Johnson (Anglija). KVADT
* 1993 - Samanėlė. B. Pukelevičiūtė. Aukso žąsis. Režisierė Birutė Marcinkevičiūtė. KVADT
* 1995 – Kanė Vakata. Ken Miymoto, Shichiro Fukazawa JAPONIJOS NAKTYS. I d. Ištremti senę! Režisieriai Shoichi Yamada, Junji Ohmine (Japonija). KVADT
* 1998 –
* 1998 – Kūma vėliau Ponia. [[Danutė Juronytė]]. Randor Kvit, arba Kas gudresnis. Režisierė Danutė Juronytė. KVADT
*
* 2000 – Adelė. [[Antanas Žekas]]. Slankų medžioklė. Režisierius [[Arvydas Lebeliūnas]]. KVADT
* 2001 – Beatričė. [[Juozas Grušas]]. Meilė, džiazas ir velnias. Režisierius Jonas Vaitkus. KVADT
* 2010 - Auklė. A. M. Sluckaitė. Antigonė Sibire. Režisierius Jonas Jurašas. KVADT
== Filmografija ==
* 1961 – Magdutė – [[Kanonada]], rež. [[Arūnas Žebriūnas]], [[Raimondas Vabalas]], Lietuvos kino studija
* 1969 – [[Birželis, vasaros pradžia]], rež. [[Raimondas Vabalas]], Lietuvos kino studija
* 1973 – Uršulė – [[Velnio nuotaka]], rež. [[Arūnas Žebriūnas]], Lietuvos kino studija
* 1976 – Plėšikė – [[Seklio Kalio nuotykiai]], rež. [[Arūnas Žebriūnas]], Lietuvos kino studija
* 1976 – [[Sodybų tuštėjimo metas (filmas)|Sodybų tuštėjimo metas]], rež. [[Almantas Grikevičius]], Lietuvos kino studija
* [[1977]] - Rapolo žmona - [[Ko verkė pušys]], rež. [[Balys Bratkauskas]], [[LTV]]
* 1978 – [[Pasigailėk mūsų]], rež. [[Algirdas Araminas]]
* 1980 – [[Kelionė į rojų]], rež. [[Arūnas Žebriūnas]], Lietuvos kino studija
* 1980 – [[Mainai (filmas)|Mainai]], rež. [[Raimondas Vabalas]]
* 1981 – Buto šeimininkė. [[Raudonmedžio rojus]], rež. [[Bronius Talačka]], LTV
* 1984 – Be šeimos, rež. Vladimiras Bortko, [[Lenfilm]]
* 1986 –
* 1993/1997 –
* 1996 – Paulė Šakalytė - [[Atžalos (serialas)|Atžalos]], rež. [[Saulius Vosylius]], LTV
* 2000 – Tetulė - [[Grybauskai (serialas)|Grybauskai]], rež. [[Maris Martinsons]], [[Raimondas Paškevičius]], Arteta
* 2003 – Nepasotinamumas, rež. Wiktor Grodecki.
* 2010-2011 Paulė Šakalytė - babūnė - Giminės po 20 metų, rež. Saulius Vosylius, Lietuvos televizija
* 2014 - Paulė Šakalytė - babūnė. Giminės (gyvenimas tęsiasi), rež. Saulius Vosylius, Lietuvos televizija
== Nuorodos ==
|