IX Kauno fortas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
RobIII (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo RobIII (Aptarimas) darytas keitimas 4635914
Lappon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
[[XIX a.]] pabaigoje Kauno tvirtovės gynyba buvo stiprinama: [[1890]] m. miestas buvo apsuptas aštuoniais [[fortas|fortais]] ir devyniomis artilerijos [[baterija (dalinys)|baterijomis]]. Nuo [[1924]] m. fortas buvo naudojamas kaip [[Kauno kalėjimas|Kauno miesto sunkiųjų darbų kalėjimas]]. [[SSRS]] okupacijos metais ([[1940]]–[[1941]] m.) fortą laikinai naudojo [[NKVD]], politiniams kaliniams laikyti juos vežant pakeliui į [[Sibiras|Sibiro]] gulago stovyklas.
 
Nacistinės Vokietijos okupacijos metu fortas buvo naudojamas kaip masinio žmonių naikinimo vieta – nuo [[1941]] m. spalio mėn. čia vykdytos žudynės. Didžiausios [[Kauno IX forto žudynės]] įvyko [[spalio 29]] d. Prieš tai, [[spalio 28]] d. [[Gestapas]] atrinko [[Kauno getas|Kauno gete]] 10 tūkstančių žydų – atrinktos daugiavaikės šeimos, fiziškai silpni, ligoti, seni asmenys. Forte jie sušaudyti didžiuliuose grioviuose. Žudynės vyko visą dieną iki sutemos. Pagal vokiečių ataskaitą, nužudyta 2007 vyrai, 2920 moterų ir 4273 vaikai. Forte taip pat buvo žudomi ir [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Austrija|Austrijos]] bei [[Vokietija|Vokietijos]] žydai. [[1944]] m., ateinant sovietinei armijai, [[vokiečiai]] likusius gyvus forto kalinius perkėlė į kitus lagerius. Nuo to laiko Devintasis fortas dar žinomas kaip „mirties fortas“.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] sovietinė valdžia dar kelis metus fortą naudojo kaip kalėjimą. Nuo [[1948]] m. iki [[1958]] m. jį naudojo žemės ūkio organizacijos. 1958 m. 9-me forte pradėtas kurti muziejus. [[1959]] m. [[gegužės 30]] d. atverta pirma ekspozicija, kuri buvo paruošta keturiose kamerose – apie hitlerininkų nusikaltimus, kuriuos jie vykdė visoje Lietuvoje. [[1960]] m. prasidėjo masinių žudynių tyrimai, tuo tikslu buvo renkami masinių žudynių eksponatai, kurie papildė muziejų. [[2002]] m. įrašytas į kultūros paminklų sąrašą. <ref>http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=10452</ref>