Austerlico mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 24:
 
== Mūšio eiga ==
Austrų generolai parengė planą kaip įveikti prancūzus pralaužiant jų dešinįjį sparną. [[Gruodžio 2]] d. tekant saulei prasidėjo kautynės. Tuo metu kai sąjungininkai atakavo dešinįjį sparną, kuriam vadovavo maršalas [[Luji Nikola Davu|L.N. Davu]], Napoleono pasiųstas maršalas Sultas apie vidudienį užėmė svarbiausią priešo poziciją – Praceno aukštumas. [[Michailas Kutuzovas|M. Kutuzovas]] prieš juos pasiuntė rusų imperatoriškąją gvardiją. Napoleonas į tai atsakė pasiųsdamas savuosius imperatoriškosios gvardijos raitelius. Šie atmušė rusus. Tada prancūzai iš užnugario puolė sąjungininkų dalis, kurios kovėsi su Davu, ir kilo sąmyšis. Kairiajame sparne rusai vadovaujami [[Petras Bagrationas|Bagrationo]] irgi buvo sutriuškinti. Austrai ir rusai pradėjo visu frontu trauktis ir galiausiai bėgti. Jų kariuomenė susigrūdo prie dviejų tvenkinių, o kai mėgino bėgti per tvenkinius, ledas įlūžo ir didelė dalis žmonių ir arklių paskendo. Šis mūšis įvyko neįvykęs.
 
Šiose kautynėse dalyvavo 83 650 sąjungininkų karių ir apie 70–75 tūkst. Napoleono vadovaujamų prancūzų. Kautynėse [[Napoleonas]] neteko 7000 karių, sąjungininkai – 27 000 karių. Netrukus po kautynių prasidėjo derybos, kurios baigėsi [[Presburgo taika]].
Eilutė 42:
{{Link GA|es}}
{{Link GA|ja}}
Šis mūšis įvyko neįvykęs