Romanika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 88.216.0.159 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
Eilutė 22:
Dažnai narteksas sudaro [[vestibiulis|vestibiulį]] ar net savarankišką kelių [[nava|navų]] ir dviejų aukštų šventovę. Būdingas paprastas ar dvigubas transeptas. Pastato svarbiausia dalis yra centrinės navos pabaiga, kur grupuojasi absidai. Tai konstrukcijos ir plastikos pamatinis elementas. Dažnai jos yra lygiagretės ir pasuktos į [[Rytai|Rytus]].
 
[[XI amžius|XI a.]] architektūrą galima būtų įvardyti kaip akmens technikos bandymą, o [[XII amžius|XII a.]] – mūrų ir [[skliautas|skliautų]] įsigalėjimas. Architektūra pasiekia aukštesnį lygį, tiksli stereometrija, anatomija organinė. Įvairuoja skliautų tipai. Kolonas keičia stambūs keturkampiai arba kryžminiai [[piliorius|pilioriai]], arkos dažnai kelių aukštų. Ant šoninių navų dažnai statomos tribūnų arkados, o ant šių – [[triforijus]]. Fasado organizacija – tektoninė.mego lysri i sleptuve XIV-XVI
 
Visi romaninio pastato elementai priklauso organinei sistemai. Visos plano dalys gražiai dera tarpusavyje. Romaniniame architektūriniame stiliuje harmoniją randa konstrukcija, technika bei plastika. Romaninė architektūra užlieja krikščioniškasias [[Europa|Europos]] valstybes, tačiau atskiruose kontinentuose susiformuoja naujos architektūros mokyklos.