Vikipedija

XVI amžiaus 5-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Radiunas (aptarimas | indėlis)
3 605 keitimai
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
16 551 keitimas
Eilutė 1:
'''XVI amžiaus penktasis dešimtmetis''' prasidėjo 1541 metais m. ir baigėsi 1550 metais m.
__NOTOC__
[[Tūkstantmetis|Tūkstantmečiai]]: [[1 tūkstantmetis]]  – '''[[2 tūkstantmetis]]'''  – [[3 tūkstantmetis]]
 
[[Amžius|Amžiai]]: [[XV amžius]]  – '''[[XVI amžius]]'''  – [[XVII amžius]]
 
{{dešimtmečiai|5|XV|10|XVI|1|XVI|2|XVI|3|XVI|4|XVI|6|XVI|7|XVI|8|XVI|9|XVI|10}}
Eilutė 10:
 
== Įvykiai ==
 
=== 1541 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Pavasarį [[Abraomas Kulvietis]] Vilniuje atidarė savo pirmąją Lietuvoje humanitarinių studijų aukštesniojo tipo mokyklą (kolegiją) bajorų vaikams. Joje mokėsi apie 60 mokinių. Tačiau mokykla veikė iki kitų metų pavasario.
* Ldk [[Žygimantas Senasis]] iš Vilniaus rašė sultonui Suleimanui I, prašydamas atsiųsti savo derybininkus, kad šie susitiktų su jo pareigūnu ir apžiūrėtų, nustatytų Lenkijos bei [[LDK]] sienas su Osmanų provincijomis.
* '''[[Balandžio]]''' mėn. mirė [[LDK]] didikas, valstybės ir karinis veikėjas [[Jurgis Radvila I]] Heraklis (g. 1480  m.). [[Kijevo vaivada]], nuo 1531  m. [[Lietuvos didysis etmonas]], [[Vilniaus vaivada]]. Buvo narsus karys ir talentingas karvedys.
 
=== 1542 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* '''[[Sausio]]''' mėn. Chochle mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas [[Jonas Radvila III]] (g. 1492  m.). Nuo 1535  m. [[Žemaitijos seniūnas]].
* '''[[Gegužės 19]]''' d. [[Lenkija|Lenkijos]] karalius, Ldk [[Žygimantas Senasis]] paskelbė draudimą viešai propaguoti [[reformacija|reformacijos]] idėjas ir sprendimą prieš [[Abraomas Kulvietis|Abraomą Kulvietį]], kaltinant jį erezijos skleidimu, po ko jam metų pab. su savo turtingą biblioteką teko bėgti į [[Prūsija|Prūsiją]].
* Karalienei [[Bona Sforza|Bonai Sforcai]] iškeliavus į Italiją, [[Vilniaus vyskupas]] [[Povilas Alšėniškis]] iš Ldk Žygimanto Senojo gavo leidimą protestantų persekiojimui. Povilas Alšėniškis uždarė Abraomo Kulviečio įsteigtą mokyklą. Dėl persekiojimų iš [[LDK]] į Prūsiją emigravo [[Stanislovas Rapolionis]] ir laisvę atgavęs [[Martynas Mažvydas]].
* '''[[Liepos 26]]''' d. pagal Vilniaus architekto Benedikto Choinovskio projektą pradėta statyti [[Kauno rotušė]].
* '''[[Rugsėjis|Rugsėjį]]''' Breste vyko [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Seimas|LDK Seimas]].
* Su MDK pratestos paliaubos, sudarytos 1537  m. vasario 18 d. Nesekmingai vyko nuolatinės derybos dėl taikos.
* Kijeve, vadovaujant Ivanui Sluškai, pastatyta penkiolikos bokštų medinę pilis, viena iš didžiausiu [[LDK]].
* Klevanė mirė [[LDK]] valstybės ir karinis veikėjas, kunig. [[Teodoras Čartoriskis]]. Dalyvavo [[Voluinė]]s gynime nuo totorių antpuolių.
* '''[[Gruodžio 18]]''' d. Geranainyse mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, grafas [[Stanislovas Goštautas]] (g. 1507  m. Vilniuje). Nuo 1530  m. [[Naugarduko vaivada]], nuo 1542  m. [[Trakų vaivada]]. Sutuoktinė [[Barbora Radvilaitė]], tapusi našle, persikėlė į Vilnių.
 
=== 1543 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* '''[[Balandžio 11]]''' d. mirė [[LDK]] valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas Motiejus Kločka. [[Vitebsko vaivada]] nuo 1532  m.
* '''[[Gegužės 5]]''' d. [[Žygimantas Augustas]], Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, vedė imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę. Lietuvos ponai norėjo jau 23 metus turinčiam įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą, tėvas turėjo pasilikti tik priežiūrą.
* '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. Prūsijos hercogas rašė Simno seniūnui, jog Įsruties pareigūnas pranešė, kad Simno seniūnijos gyventojai braunasi į Prūsijos miškingas žemes, „stumdami“ valstybės sieną.
* Vilniaus vyskupas [[Povilas Alšėniškis]] bonifratų vienuolyno sudegusios medinės bažnytėlės vietoje pastatydino renesansinę Šv. Kryžiaus koplyčią. Pagal legendą, bonifratų vienuolynas pastatytas apie 1332  m. nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje.
* Karalaitis [[Žygimantas Augustas]], bėgdamas nuo Gardine ir Vilniuje įsiplieskusio maro, nuo '''[[lapkričio 14]]''' d. visą žiemą praleido Alytuje.
 
eilutė 39 ⟶ 40:
Tai buvo [[keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Prūsų kunig. Albrechto Brandenburgiečio iniciatyva prie katedros įkurtas [[Karaliaučiaus universitetas]]. Studentams iš [[LDK]] jis skyrė stipendijų, o šie stodami turėjo prisiekti, kad baigę mokslus skelbs protestantizmą tarp lietuvių.
* '''[[Birželis|Birželį]]'''  – spalį [[Mikalojus Radvila Juodasis]] [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Seimas|LDK seime]] Breste reikalavo, kad Ldk nuolat gyventų Lietuvoje, o ne Lenkijoje. Ldk [[Žygimantas Senasis]] perdave [[LDK]] valdžia savo sūnui [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]].
* [[Žygimantas Augustas]] kaip Ldk apsigyveno Vilniuje kartu su motina karaliene Bona. Jam atiteko visa valdžia Lietuvoje, tėvas [[Žygimantas Senasis]] pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.
* Ldk [[Žygimantas Augustas]] auklėtas kalvinistų, buvo tolerantiškas ir palankus reformatams, sustabdė protestantų persekiojimą Lietuvoje.
eilutė 47 ⟶ 48:
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Metų pradž. [[Abraomas Kulvietis]] atvyko į Vilnių ir su didžiuliu užsidegimu bei uolumu pradėjo skelbti reformacijos idėjas.
* '''[[Gegužės 13]]''' d. Karaliaučiuje mirė [[Stanislovas Rapolionis]]– vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius (g. 1485  m.). Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
* '''[[Birželio 6]]''' d., susirgės, Kulvoje ant motinos rankų mirė [[Abraomas Kulvietis]] - – teisės daktaras (1537), 1538 Vilniuje įsteigė pirmąją aukštesniąją mokyklą (g. ~1510  m.). Buvo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas, Karaliaučiaus universiteto graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Turėjo turtingą biblioteką.
* '''[[Birželio 15]]''' d. nuo epilepsijos Vilniuje mirė Ldk Žygimanto Augusto pirmoji žmona, imperatoriaus Ferdinando I duktė Elžbieta Habsburgaitė (g. 1526.07.09). Palaidota Vilniaus katedroje.
* Kaune įkurtas barzdaskučių (chirurgų) arba „balverio“ cechas.
eilutė 61 ⟶ 62:
* '''[[Birželio 8]]''' d. kunig. Albrechtas lotynišku laišku, rašytu Karaliaučiuje, pakvietė [[Martynas Mažvydas|Martyną Mažvydą]] atvykti į Karaliaučiaus universitetą mokytis.
* Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, [[Žygimantas Augustas]] pratęsė didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatydamas vadinamuosius Naujuosius rūmus. Vilniaus Žemutinės Pilies teritorijos pietryčių dalyje italų dendrologo J. Hartulano buvo įkurtas erdvus sodas-parkas.
* Iki 1566  m. Vilniaus pinigų kalykloje kaldintas [[Trečiokas (moneta)|trečiokas]]  – [[LDK]] ir Lenkijos sidabro moneta.
* Totoriai niokojo [[LDK]] ir [[Voluinė]]s žemes.
 
eilutė 67 ⟶ 68:
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Prūsijos kunig. [[Albrechtas Brandenburgietis]] liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą lietuvių kalba. Tai buvo '''[[sausio 8]]''' d. [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] išleista žemaičio Martyno Mažvydo [[Katekizmas]]: „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“.
* '''[[Sausis|Sausį]]''' - – kovą Vilniuje vyko [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Seimas|LDK Seimas]].
* '''[[Sausio 27]]''' d. Pragoję mirė Čekijos, Vengrijos (nuo 1526  m.) ir Vokietijos (nuo 1531  m.) karalienė Ona Jogailaitė (dar vadinama Vengrijos ir Čekijos Ona), Liudviko II Jogailaičio sesuo, [[Imperatorius Ferdinandas I|Ferdinando Habsburgo]] sutuoktinė (g. 1503  m.). Turėjo 15 vaikų.
* Ldk žemėse pradėta [[Valakų reforma]], įstatymais įtvirtinta 1557 metais ir vykdyta iki XVI a. aštuntojo dešimtmečio. Reformos metu išmatuota visą dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti.
* [[Žygimantas Augustas]] laiške Krokuvos vyskupui rašė, kad Lietuvoje dar gyvuoja senas tikėjimas. Todėl kad čia, prie Vilniaus, tamsi liaudis garbina miškus, medžius, upelius, riedulius, žalčius ir aukoja jiems.
* [[Imperatorius Karolis V]] Habsburgas [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojui Radvilai Rudajam]] suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.
* '''[[Gegužės 22]]''' d. Ldk Žygimanto Augusto privilegiją Vilniuje įkurtos pirmosios Lietuvoje stiklo dirbtuves - – ([[manufaktūra]]). Martynui Paleckiui leista steigti stiklo dirbtuvę prie Vilniaus ir prekiauti stiklo dirbiniais, išskyrus Venecijos stiklu.
* Ldk [[Žygimantas Augustas]] Vilniaus pabūklų liejyklą (Puškarnia) rekonstravo ir išplėtė. Čia nuo seno buvo liejamos patrankos ir gyveno kalviai, liejikai bei kiti su karo technika susiję meistrai.
* [[Barbora Radvilaitė|Barboros Radvilaitės]] brolis Mikalojus Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Juodasis pareikalavo, kad Ldk [[Žygimantas Augustas]] vestų Barborą, nes, esą, plintančios kalbos žeminančios jų šeimos garbę. Netrukus, '''[[liepos]]''' mėn., pakvietus kunigą, slapta įvyko jungtuvės. Jose dalyvavo tik patys Radvilos ir jų giminaitis Kęsgaila.
eilutė 89 ⟶ 90:
* '''[[Sausio 25]]''' d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] specialia privilegija [[Biržai|Biržams]] patvirtino kunigaikštystės statusą.
* '''[[Vasario 13]]''' d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] [[Kauno pilis|Kauno pilį]] su visu miestu ir apylinkėmis užrašė Barborai Radvilaitei.
* '''[[Balandžio 23]]''' d. mirė [[LDK]] didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jonas Hlebavičius (g.~1480  m.). Nuo 1542  m. [[Vilniaus vaivada]], nuo 1546  m. [[Lietuvos didysis kancleris]].
* '''[[Gegužės 28]]''' d. mirė [[LDK]] valstybės veikėjas, [[Naugarduko vaivada]] (nuo 1544  m.) [[Aleksandras Chodkevičius (1475)|Aleksandras Chodkevičius]] (g.~ 1475  m.). Buvo įtariamas ryšiais su 1508  m. maišto prieš Žygimantą Senąjį organizatoriumi kunig. Mykolu Glinskiu ir 1509–1511  m. su Albertu Goštautu kalintas. Brastos bažnytinės unijos šalininkas.
* Imperatorius Karolis V Habsburgas [[Stanislovas Kęsgaila|Stanislovui Kęsgailai]] suteikė Šv. Romos imperijos Kražių grafo titulą.
* Apsisaugojimui nuo Krymo totorių, Čerkasos mieste pastatyta medinę pilis.
* [[Krymo totoriai]] užpuolė Voluinės žemes.
* '''[[Rugpjūčio 2]]''' d.  – gimė [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis]], Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikštis, valstybės ir kultūros veikėjas (m. [[1616]]).
 
=== 1550 ===
eilutė 101 ⟶ 102:
* Renesanso publicistas [[Mykolas Lietuvis]] lotynų kalba parašė traktatą „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum fragmina X, multiplici historia referta). Traktatas dedikuotas Ldk Žygimantui Augustui.
* Po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido, ir '''[[gruodžio 7]]''' d. [[Barbora Radvilaitė]] buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.
 
{{metai-stub}}
 
[[Kategorija:XVI amžius]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/XVI_amžiaus_5-as_dešimtmetis"